Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pandemijos pasekmės – moterys daugiau girtauja, neblaivios sėda prie vairo

Prieš pusantros savaitės plačiai nuskambėjęs įvykis, kuomet prie vairo neblaivi įkliuvo žinoma laidų vedėja Edita Mildažytė, atskleidė ne pavienį atvejį, bet grėsmingą tendenciją – Lietuvoje vėl smarkiai daugėja tų, kurie prie vairo sėda neblaivūs. Mokslininkai pastebi, kad pandemijos metu smarkiai išaugo girtaujančių moterų skaičius.

Važiuoja ir smarkiai girti

Palyginus šių metų aštuonis mėnesius su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, policija sulaikė net 1 tūkstančiu daugiau neblaivių vairuotojų.

Šiais metais sulaikyta 4 270 neblaivių vairuotojų, o per praėjusių metų aštuonis mėnesius – 3 275. Dar keisčiau atrodo tai, kad iš visų šių vairuotojų net 3 tūkst. pripūtė daugiau negu 1,5 promilės. Tai yra vidutinis girtumo laipsnis ir vairavusiam užtraukia nebe administracinę, bet baudžiamąją atsakomybę. Štai, ir E.Mildažytė į alkoholio matuoklį pripūtė net 2,36 promilės.

Ekspertai pripažįsta, kad prieš ketverius metus įvesta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus kol kas apčiuopiamų rezultatų neduoda. Iš visų per metus išaiškinamų neblaivių vairuotojų, daugiau nei pusė jų įpučia per 1,5 promilės ir be piniginės (579–868 eurų) baudos, teisių atėmimo 2–3 metams dar „užsidirba“ teistumą, nes baudą skiria teismas.

Auga ir neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių bei sužeistųjų juose skaičiai. Policijos duomenimis, 2019 metais neblaivūs vairuotojai sukėlė 190 eismo įvykių, o pernai – 240. Juose užpernai sužeisti 277 žmonės, o pernai – 287. Tiesa, šiuose įvykiuose nežymiai sumažėjo žuvusiųjų: nuo 22 užpernai iki 20 pernai.

Liūdni tyrimo rezultatai

COVID-19 pandemija bei įvestas karantinas suardė įprastą žmonių gyvenimo tvarką ir atnešė nemažai apribojimų. Tai lėmė daug psichologinių bei socialinių iššūkių ir, be jokios abejonės, atsiliepė alkoholio vartojimui.

Tikslių duomenų, kaip karantinas paveikė žmonių alkoholio vartojimo įpročius, dar nėra, tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, lyginant su ankstesniais metais, 2020 m. pastebimas dažnesnis alkoholio vartojimas tarp moterų.

Vairavimas išgėrus yra viena pirmųjų indikacijų, jog žmogus gali turėti problemų su alkoholiu. Juk paprastai žmogus sąmoningai nesirenka priklausomybių ligų, tačiau jos gali ištikti bet kurį.

Šiemet penktą kartą Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas parodė, kad problemų dėl perteklinio alkoholio vartojimo turinčių žmonių dalis išlieka stabili, tačiau, kaip ir NTAKD išvadose, pastebimas didėjantis geriančių moterų skaičius.

„Tyrimas rodo, kad girtaujančiųjų grupė, t. y. žmonės, kurie geria kasdien arba bent 4 kartus per savaitę, per penkerius metus nepakito ir sudaro apie 5 proc. tarp visų respondentų. Tačiau pernai šioje grupėje išryškėjo aiškus vyrų ir moterų santykio pokytis: 2016–2019 metais apie 90 proc. girtaujančiųjų sudarė vyrai, o 2020 metais moterų dalis šioje kategorijoje padidėjo iki 19 proc. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo pandemija“, – komentuoja dr. Vita Karpuškienė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.

Mokslininkė teigia, kad girtaujančių grupėje dominuoja vyresnio amžiaus žmonės – daugiau nei pusė visų šios grupės apklaustųjų yra vyresni nei 50 metų. Tačiau pernai girtaujančių kategorijoje 15 proc. padidėjo aktyvaus darbingo (30–49 metų) amžiaus respondentų dalis bei ženkliai sumažėjo jaunimo iki 30 metų dalis.

„Tikėtina, kad karantino metu įvesti bendravimo ribojimai ir nuotolinis mokymas, darbas, sumažino progų jaunimui susitikti“, – sako doc. dr. V.Karpuškienė.

Nežino priežasčių

Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas, teigia negalintis pasakyti, kodėl šiais metais daugiau girtų vairuotojų sėda prie vairo. Jo manymu, viena priežasčių yra ta, kad pernai buvo labiau ribojamas judėjimas. Tiesa, jo teigimu, gerokai dažniau neblaivūs vairuoja vyrai – tik viena iš dešimties neblaivių įkliuvusių prie vairo buvo moteris.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas stebėjosi, kad daugiausiai girtų vairuotojų įkliūva įvairių reidų metu, nors apie juos būna plačiai paviešinta: „Tai rodo, jog su tokių vairuotojų mąstymu kažkas negerai, jie ne tik nejaučia atsakomybės už keliamą pavojų, bet ir važiuoja girti net žinodami, kad vyksta reidas.“

V.Grašys pabrėžia tai, kad neretai neblaivūs asmenys ne tik sėda prie automobilio vairo, bet ir griebiasi važiuoti paspirtuku ar dviračiu – per šių metų aštuonis mėnesius buvo išaiškinti net 3 757 neblaivūs dviratininkai.

Važiuojant dviračiu ir į alkotesterį įpūtus iki 1,5 promilės, skiriama bauda nuo 80 iki 150 eurų. Už vidutinį arba sunkų girtumą (daugiau nei 1,51 promilės) baudos dydis siekia nuo 150 iki 200 eurų.

Išsilavinimas – nesvarbus

Psichologė Justina Kymantienė teigia, jog visai nesvarbu, ar žmogus išsilavinęs, kokias pareigas jis užima – įkliūti neblaivus gali kiekvienas. Jos manymu, jeigu žmogus prie vairo sėdasi girtas, tai nebūtinai reiškia, jog jis turi problemų su alkoholizmu.

Visgi vairavimas išgėrus yra viena pirmųjų indikacijų, jog žmogus gali turėti problemų su alkoholiu. Juk paprastai žmogus sąmoningai nesirenka priklausomybių ligų, tačiau jos gali ištikti bet kurį. Alkoholis, kaip ir bet kuris kitas kvaišalas, padidina tikimybę, kad jo pavartojęs žmogus imsis kažko potencialiai rizikingo.

Pasak psichologės, dauguma žmonių supranta tam tikro elgesio keliamą riziką ir jie gali piktintis neblaiviais vairuotojais, tačiau paprastai to netaiko sau.

„Asmeninis rizikos suvokimas dažnai prasilenkia su tam tikro elgesio rizikos laipsniu, kurį objektyviai kelia neblaivus žmogus. Pavyzdžiui, moterys neretai sako, kad negali pasitikėti nepažįstamaisiais naktį, todėl esą net ir išgėrus alkoholio įveikti nedidelį atstumą automobiliu yra saugiau. Arba alkoholio vartojimą bando pateisinti tuo, jog patiria tam tikrą socialinį spaudimą“, – įžvalgomis dalinasi psichologė J.Kymantienė.

Rekomenduojami video