Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Neatsargumas kainuoja gyvybę

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvienais metais registruoja ir tiria nelaimingus atsitikimus, kai žmonės subadomi, sukandžiojami ar sutrypiami gyvulių. Gyvulininkystės specialistų teigimu, tokių nelaimių būtų galima išvengti, jei ūkininkai nepamirštų paprasčiaus atsargumo: kelis šimtus kilogramų sveriantys raguočiai – ne visada draugai.

Subadė laukuose

Šilutės rajono žemdirbiai negali pamiršti spalio pradžioje šio krašto ūkininko šeimą sukrėtusios nelaimės. 76 metų Gedikų kaimo ūkininkas vakare nuėjo į ganyklą pašerti galvijų. Ten buvo laikomas ir įmitęs bulius. Jį garbaus amžiaus šeimininkas kitos dienos rytą planavo parduoti supirkėjams.

Kaimynai ir žuvusiojo artimieji dar vis aptarinėja, kodėl galvijas užpuolė savo šeimininką.

Pačios nelaimės laukuose niekas nematė. Ūkininką rado tą vakarą jam pagelbėti ūkio darbuose atėję kaimynai. Iškviesti medikai tegalėjo konstatuoti ūkininko mirtį. Pirminiais duomenimis, vyras galėjo mirti nuo patirtų traumų. Mat įtūžęs bulius laukuose šeimininką galėjo užpulti ir subadyti.

Šiemet dar viena panaši nelaimė nutiko Tauragės apskrityje. Pernai bulius mirtinai subadė moterį Alytaus rajone.

Nelaimės kartojasi

Per metus, pasak VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo Sauliaus Balčiūno, vidutiniškai įvyksta 3–4 nelaimingi atsitikimai darbe, kai žmones sunkiai ar mirtinai sužaloja galvijai.

VDI duomenimis, šiais metais ūkininkės Egidijos Indilienės ūkyje Kupiškio rajone karvė sužalojo melžėją – gyvulys spyrė moteriai į galvą. Tai nutiko lauko melžimo aikštelėje melžiant karves. Ligoninėje darbuotojai buvo nustatyta sunki galvos trauma.

Šiais metais nuo agresyvių bulių nukentėjo ir du darbininkai. Kaltinėnų gyvulių supirkimo punkte, UAB ,,Utenos mėsa“ darbininkui kartu su bandovežio vairuotoju varant galvijus į automobilio priekabą, vienas jautis staiga apsisuko ir pradėjo bėgti atgal. Žmogus nespėjo pasitraukti jam iš kelio ir buvo mirtinai sužalotas. Varant gyvulį į bandovežį, nukentėjo ir AB „Krekenavos agrofirma“ gyvulių supirkėjas. Pakraunant gyvulius vienas jautis pasibaidė ir  galva sužalojo darbuotojui pilvą.

„Prognozuoti gyvulio elgesį iš tikrųjų yra sunku. Tačiau taikant prevencijos priemones įmanoma išvengti tokių nelaimingų atsitikimų darbe. Visų pirma reikia įvertinti profesinę riziką darbo vietose, kur auginami raguočiai. Tinkamai įrengti patalpas darbuotojams. Organizuoti jiems mokymus ir paaiškinti, kaip elgtis, ypač tuo atveju, jeigu yra pagrindo manyti, kad gyvulys neramus. Būtina ūkiuose darbuotojus aprūpinti ir tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis“, – apie priemones, mažinančias riziką, pasakojo S.Balčiūnas.

Netinkamos spalvos    

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės konsultantas, darbų saugos specialistas Ivanas Rotkinas ūkininkams patarė einant pas stambius galvijus tinkamai apsirengti. Jo teigimu, jeigu prie buliaus žmogus ateis apsivilkęs netinkamais drabužiais, gali sukelti kelis šimtus kilogramų sveriančio galvijo agresiją. Gyvuliai nemėgsta plevėsuojančių, palaidų drabužių. Nereikėtų pamiršti, kad bulius gali susierzinti ir iš tolo šviečiantys ryškiai raudonos spalvos drabužiai. Tai jam primena kraują, todėl bulius gali tapti agresyvus. Gyvulininkystės konsultantas patarė žemdirbiams rinktis prie kūno prigludusius, neryškių spalvų drabužius. Tinka pilkos, žalios, rudos, juodos, kitos ramios spalvos.

Gyvuliui gali nepatikti ir žmogaus elgesys. „Jei atėjęs iš užpakalio pliaukštelėsi ranka per jo nugarą, atsisukęs bulius gali įspirti ar įdurti“, – aiškino I.Rotkinas. Todėl, pasak LŽŪKT darbų saugos specialisto, pirmiausia prie raguočio reikia draugiškai prieiti, paliesti, kad šeimininką atpažintų. „Jeigu savas gyvulys pririštas, net ir tokiu atveju reikia su juo draugiškai pasisveikinti“, – mokė I.Rotkinas.

Lazda ir virvė

Einant prie raguočių, kad ir kokie ramūs jie būtų, gyvulininkystės konsultantas  patarė būtinai pasiimti nors kokią apsigynimo priemonę, nieko neturint pravers ir paprasčiausia lazda. Svarbu, kad būtų kuo pradžioje apsiginti ir atgrasyti bulių – sušerti lazda jam į ragą ar duoti į nosį. Taip elgtis, aišku, galima tik tada, kai nebėra kitos išeities.

Anot I.Rotkino, dar geriau būtų, jeigu prie pavojingų gyvulių eitų ne vienas, o keli ūkyje dirbantys žmonės. Dviese visada didesnė galimybė apsisaugoti. Ruošiant bulių išvežti,  patartina jį pririšti ant trumpo pavadėlio, kad jis negalėtų apsisukti ir pulti greta esančių žmonių.

Du darbuotojai turėtų vesti gyvulius ir į bandovežio priekabą. Saugos specialistas atkreipė dėmesį, kad žmonėms reikėtų laikyti virvę iš vieno ir iš kito šono tam atvejui, jeigu sunerimusį gyvulį reikėtų sulaikyti. Tam pagelbėtų ir buliaus nosyje įstatytas žiedas bei gyvulio vedimo lazda. Bandovežį reikėtų pastatyti tokioje vietoje, kur prireikus žmogus galėtų pasislėpti. Tam tiktų ir netoliese augantis medis. I.Rotkinas patarė niekada neiti gyvulio priekyje, nes neįmanoma nuspėti, ką supykęs raguotis padarys.

Agresyvius pažymi  

Didelėse bandose agresyvius gyvulius reikia pažymėti, kad jie matytųsi iš toli, – galima ragus nudažyti arba raištį užrišti ant ragų.

„Bandoje yra tvirta hierarchija, kiti gyvuliai prie lyderio nelenda. Jeigu jau jis eina, kiti pasitraukia. Savai bandai toks vadas nekenkia. Ateinantį pašalinį žmogų lyderis bulius visada pasitiks. Jis nekreips dėmesio tik į savo šeimininką, kurį pažįsta. Prie svetimo raguočio geriau be šeimininko iš viso nesiartinti“, – patirtimi dalijosi LŽŪKT gyvulininkystės konsultantas.

Jis pastebėjo, kad nemažai klaidų daro patys gyvulių šeimininkai, kai, nemokėdami tinkamai elgtis, nori sukergti gyvulius. Bulius tampa kur kas agresyvesnis, kai jį bando išvesti iš karvių aptvaro.

Naminiams gyvūnams metų laikai nelabai turi įtakos, bet jie labai veikia laukinius gyvūnus, kuriuos kartais dabar žmonės augina sodybose, – elnius, briedžius. Rujos metu patinai būna labai agresyvūs. Anot I.Rotkino, tokiu metu geriau vengti susidūrimo su šiais gyvūnais ir be reikalo neiti į jų aptvarus.

Nukenčia žmonės ir nuo ūkius, avių bandas saugančių sarginių šunų. Kartais dėl to būna kalti ir patys. „Sumano prieiti ir paglostyti. O šuo dantis visą laiką turi“, – teigė specialistas. Anot jo, žmonės turėtų saugotis keturkojų ir kitų aštrius dantis turinčių gyvūnų, be reikalo nekaišioti rankų ir į gyvulių aptvarus.

Nors ožiai ir avinai – kur kas mažesni, bet ir jie gali būti pavojingi. Yra žmonių, nukentėjusių ir nuo jų. Pasak I.Rotkino, avinas įsibėgėjęs gali stipriai smogti į nugarą ar į užpakalį, todėl geriau jam niekada nugaros neatsukti, turėti apsigynimo priemonę, be reikalo neerzinti.

 

Rekomenduojami video