Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Iš pradžių turtas, po to moralė?.

 „Skirtingu laikotarpiu geras gyvenimas, laimė buvo suprantami skirtingai. Homero laikais laimė tapatinta su sėkme kare, prekyboje, politikoje. Viduramžiais laimė buvo prilyginta dorybei. Mūsų dienomis laimė suvokiama individualiai, gal net labiau siejama su turtu, pinigais. Iš tiesų, kas svarbiau – dorybingumas ar turtingumas?“ – klausia Vytautas iš Tauragės.

Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius, dr. Gediminas Navaitis.

Nors dabar kiekvienas laimę suprantame savaip, vis dėlto daugelis sutaria, kad laimingas gyvenimas – tai malonių įvykių gausa. Taip pat yra žmonių, kuriems visą gyvenimą reikėjo kovoti su sunkumais, kol galų gale pasiekė savo tikslą, ir vis dėlto manančių, kad, nepaisant patirtų vargų, jie gyveno prasmingai, vadinasi, laimingai.

Taigi žodžio „laimė“ esmę apibūdinti nelengva. JAV mokslininkai C.Ryffas ir P.Singeris rašo, kad žmogus, norintis tapti laimingas, turi būti motyvuotas siekti gerovės bei turėti atitinkamų savybių; savarankiškumą, meistriškumą. Be to, turėtų sutapti ar bent būti artimi idealaus laimingo gyvenimo samprata ir realus gyvenimas. Ideali laimė, kaip ir ideali meilė, įsivaizduojama kaip būsena, kuri tęsiasi visą gyvenimą. Tokią laimę vargu ar gali išgyventi net ir itin pozityviai žvelgiantys į gyvenimą žmonės. Veikiausiai, jie tik priartėja prie jos.

Reali dvasinė gerovė ar, paprasčiau sakant, laimė gali būti išmatuota ir įvertinta. Antai psichologo E.Dienerio tyrimai parodė, kad net 86 proc. amerikiečių jaučiasi daugiau ar mažiau laimingi. Gal JAV tiesiog neįprasta skųstis?

Bet ir lietuviai, kurie neretai laikomi niurzgliais, ne visi skundžiasi gyvenimu. Į sociologų klausimus, kaip vertinat praėjusius metus ir artimiausių penkerių metų perspektyvą, 549 žmonės iš tūkstančio apklaustųjų atsakė, kad metai buvę laimingi ir tikisi ko nors panašaus ateityje.

Psichologiniai tyrimai patvirtina, kad gera sveikata, sėkmė darbe ir darnūs asmeniniai santykiai – tai laimės ir gerovės pamatas. Dar svarbesnis faktas, kurį atskleidė šie tyrimai – tie, kurie geba džiaugtis gyvenimu, sėkmingiau kopia karjeros laiptais ir jų pajamos didesnės. Be to, anot laimės ir socialinių santykių sąsajų tyrėjo G.Elioto, žmonės, stengdamiesi būti sėkmingi, yra laimingesni, jie labiau mėgsta bendrauti.

Taigi laimės, dvasinės gerovės nori visi. Bet toli gražu ne visi pasirenka tinkamiausią kelią to siekti. Vieni keikia aplinkybes ar valdžią ir grimzta į bejėgiškumą. Kiti prisimena, kad kova dėl tikslo, dėmesys artimiesiems, sveikas gyvenimo būdas ir draugiškas bendravimas kuria tvirtesnius dvasinės gerovės pamatus.

Atliktus tyrimus galima supaprastintai pristatyti klausimu: „Kaip didesnė visuomenės dalis tampa laiminga?“ Ryškėja du atsakymai. Rytų Europoje, kuri santykinai vargingesnė nei Vakarų, daugelis apklaustųjų pritarė nuomonei, kad iš pradžių sukaupiamas turtas, o po to ima keistis žmonių moralė, požiūris į save ir kitus, valstybės valdymo principai.

Vakarų Europos, kuri pastebimai turtingesnė nei Rytų, šalių piliečiai dažniau teigė, kad iš pradžių turi pakisti žmonių vertybės, nuostatos, pakilti išsilavinimo lygis, o tada ateis ir materialinė gerovė.

Lietuviai gyvena Rytų Europoje. Todėl lengva nuspėti, kad mums artimesnės nuostatos – kai turtingiau gyvensim, tada ir protingiau tvarkysimės, etiškiau elgsimės bei labiau vertinsim mokslą ir kultūrą. Vis dėlto nepakenktų pasvarstyti, kurioje Europos dalyje mąstoma perspektyviau?

 

Rekomenduojami video