Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
ES fondų indėlis Lietuvoje – beveik 33 tūkst. naujų nuolatinių darbo vietų

Vilnius, spalio 13 d.Aštuntajame šių metų 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenoskomiteto posėdyje pristatytas 2007–2013 m. ES investicijų poveikio vertinimas ir patvirtinti dar devynių veiksmų programos įgyvendinimo priemonių projektų atrankos kriterijai. Jieleis pradėti įgyvendinti svarbius ES finansuojamus projektus tikslinių mokslinių tyrimų, kultūros paveldo, atsinaujinančių išteklių energijos ir kitose aktualiose srityse.

Remiantis Komiteto nariams pristatytu 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų poveikio vertinimu, praėjusiu finansiniu laikotarpiuLietuvoje buvo skurta 33 tūkst. naujų nuolatinių darbo vietų, iš kurių61 proc. įvertintos kaip aukštos ar labai aukštos kokybės.Vertinant ES investicijų įtaką nedarbo lygiui mažinti, didžiausiais teigiamas poveikis užfiksuotas Vilniaus, Tauragės ir Alytaus apskrityse.

Be to, ataskaitoje pabrėžta, kad ES investicijų indėlis svarbus sprendžiant problemą dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo Baltijos šalyse, todėl 2014–2020 m. laikotarpiuinvesticijos turėtų būti nukreiptosį technologijas ir automatizavimą gamyboje bei paslaugų sektoriuje, taip pat į mokymosi visą gyvenimą skatinimą tarp nekvalifikuotų ir žemesnės kvalifikacijos dirbančių asmenų bei vyresnio amžiaus asmenų.

Stebėsenos komiteto pirmininkė Agnė Bagočiutė paskatino ES lėšas administruojančias ministerijas daugiau dėmesio skirti efektyvesniam lėšų naudojimui, sukurtų objektų įveiklinimui ir užsibrėžtų rodiklių pasiekimui.

„Turime užtikrinti, kad finansuojami projektai ne kurtų papildomą naštą nacionaliniam biudžetui, o mažintų veiklos sąnaudas ar generuotų pajamas.Būtina koncentruoti ES fondų investicijas į didžiausią pridėtinę vertę kuriančias sritis, tokias kaip ilgalaikių darbo vietų kūrimą, verslumo skatinimą, ekonominę infrastruktūrą“ – sakė finansų viceministrė.

Posėdyje taip pat pristatyti 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo pažanga bei galimos rizikos dėl lėšų investavimo ir rodiklių pasiekimo. Diskutuota ir dėl didžiausių rizikų, susijusių su suplanuotų rodiklių nepakankamu pasiekimu elektroninių paslaugų, sveikatos intrastruktūros ir viešojo valdymo tobulinimo srityse.

Be kitų svarstytų klausimų, Stebėsenos komitetas patvirtino projektų atrankos kriterijus pagal devynias 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamas priemones, administruojamas Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Aplinkos beiEnergetikos ministerijų. Pagal patvirtintus atrankos kriterijus bus atrenkami projektai  tikslinių mokslinių tyrimų, kompetencijos, inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos, kultūros paveldo objektų pritaikymo visuomenės poreikiams, kultūros turinio skaitmeninimo, socialinių paslaugų sistemos stiprinimo, praktinio mokymo, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų mokymuisi, komunalinių atliekų deginimo ir atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo srityse.

Naujausiais Finansų ministerijos duomenimis, 2014–2020 m. finansuojamiems projektams skirtos ES lėšos siekia 1,5 mlrd. eurų. Jau baigtiįgyvendinti 83 projektai vietos plėtros strategijų rengimo, vandentvarkos ir verslo skatinimo srityse. Iš Europos Komisijos (EK), pateikus pirmąją tarpinio mokėjimo paraišką, gauta 206 mln. eurų ES fondų lėšų.

Rekomenduojami video