Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Energijos kainų šokas

Artėjantis brangus šildymo sezonas žada dar daugiau žmonių įtraukti į energetinį skurdą – centralizuotas šildymas tuštins pinigines ir augins skolas, individualiuose namuose dar daugiau gyventojų taupys ir šals. Tokios sąlygos pačios palankiausios įvairioms virusinėms infekcijoms plisti. Tačiau augančios kainos Vyriausybės nedomina – pasak premjerės Ingridos Šimonytės, Vyriausybė į tai nesikiša.

Kainos tik įsibėgėja

Kone kasdien brangsta maisto produktai ir įvairios paslaugos, septynmyliais žingsniais šuoliuoja įvairių rūšių energijos kainos – jau nuo šių metų liepos buitiniams vartotojams dujų kaina pašoko vidutiniškai net 26–50 proc., elektros – iki 8 proc. Maždaug trečdaliu išaugo biokuro kaina. Taigi, kuo besišildysi, sąskaitos bus įspūdingos. Ekonomistai perspėja, kad žaliavų, elektros ir dujų kainos dar tik įsibėgėja, kitais metais jos dar kils aukštyn. Ir tai dar ne viskas – valdantieji nori didinti komunalinių atliekų išvežimo, žemės, nekilnojamojo turto mokesčius, ketina apmokestinti taršius automobilius.

Tiems, kurie vos suduria galą su galu arba jo visai nesuduria, teks rinktis: pirkti duonos, kaukę nuo COVID ar apmokėti šildymo bei kitas sąskaitas. Apie gyventojų nuotaikas artėjant brangiam šildymo sezonui kalbinti seniūnijų, kaimo bendruomenių atstovai prieidavo prie panašios išvados: „Valdantieji panašūs į savižudžius, kurie visuomenę tempia nuo skardžio žemyn“.

Teks susispausti

Panevėžio rajono Bernatonių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Manikienė, paklausta apie artėjantį šildymo sezoną, tik atsiduso: „Augančios dujų, elektros kainos visiems kirs per piniginę.

Mūsų kaime nėra centralizuoto šilumos tiekimo, kiekvienas individualiai kūrenasi ir sprendžia, kiek ir kada jam šildytis. Tiesa, malkų kaimo žmonės turi prisiruošę 2 ar 3 metams į priekį, o tiems, kurie naudoja dujas, aišku, teks daugiau mokėti. Pati šildausi dujomis, gyvenu viena, tad reikės kažkaip spaustis.“

Ji pastebėjo, kad jau dabar piniginė plonėja dėl brangstančių maisto produktų ir įvairių paslaugų. „Maisto kainos auga kone kasdien, o kai pabrangsta dujos ir elektra, paskui save tempia ir maisto bei paslaugų kainas. Taigi didės išlaidos ne tik šildymui“, – kalbėjo moteris.

Kaimo bendruomenės pirmininkė svarstė, kad senjorai kažkaip išsivers, jie užsiaugina darže bulvių, svogūnų ir kitų daržovių. Prieš kokių 20 metų beveik visi kaimo gyventojai valgė ir savo pačių pasigamintą varškę, sūrius, sviestą. Dabar šių produktų eina pirkti į parduotuvę. „Kai buvome stipresni, laikėme karvutes, dabar tik vienoje sodyboje jos belikusios. Jaunimas kitaip gyvena ir maitinasi. Mums reikia pieno, varškės, sūrio, o jiems – picos, hamburgerių“, – pastebėjo R.Manikienė.

Ji užsiminė, kad jaunoms šeimos yra dar sunkiau nei senjorams. Kur auga vaikai, yra ir kitokių poreikių. „Gal kažkaip išgyvensime ir sulauksime geresnių laikų, kad tik didesnių bėdų nebūtų dėl pandemijos. Turime susiimti ir nepražūti“, – verkšlenti nelinkusi aktyvi kaimo bendruomenės pirmininkė.

Kausto baimė dėl ateities

Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos seniūnas Valdas Chirv priminė, kad tiems, kurie neišgali susimokėti už šildymą, valstybė skiria kompensacijas. „Jos skiriamos ne tik tiems, kurie prijungti prie centrinio šildymo, bet ir besišildantiems namus malkomis. Kaimo gyventojai malkų jau yra pasiruošę, tad kol kas to brangimo nepajuto, bet, aišku, kai ruošis kitam sezonui, pajus“, – sakė seniūnas.    

Jis girdi, kad dabar žmonės daugiau skundžiasi dėl pabrangusių maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų. Pasigirsta pasipiktinimų ir dėl to, kad reikia rinktis elektros tiekėją. „Čia daug neaiškumų, gyventojai nesupranta, kodėl bus keli tiekėjai, nors laidai vieni. Jie gauna raginimus rinktis tiekėją, preliminariose sutartyse matosi, kad kainos bus didesnės“, – pasakojo V.Chirv.

Tiems, kurie vos suduria galą su galu arba jo visai nesuduria, teks rinktis: pirkti duonos, kaukę nuo COVID ar apmokėti šildymo bei kitas sąskaitas. Apie gyventojų nuotaikas kalbinti seniūnijų, kaimo bendruomenių atstovai prieidavo prie panašios išvados: „Valdantieji panašūs į savižudžius, kurie visuomenę tempia žemyn nuo skardžio“.

Ilgametis seniūnas pastebėjo, kad žmonės yra pasimetę, apimti baimės, jaučiasi netikrumas dėl ateities. Neslopsta baimės dėl koronaviruso, vieni bijo susirgti, kiti – skiepytis. Seniūnijos vadovas girdi gyventojus kalbant, kad atėjusi nauja Vyriausybė sakė dirbsianti žmonėms, bet dabar dirba nežinia kam. Visiems neramu ir dėl valdančiųjų ketinimų įvesti naujus mokesčius ir didinti esamus. Pasak jo, daug kas dar tikisi, kad valdžia nesielgs savižudiškai ir visų savo planų neįgyvendins.

Padidino kompensaciją

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Telšių rajono savivaldybės Varnių seniūnijos seniūnas Rolandas Bružas sakė, kad dar anksti gąsdintis dėl išaugusių sąskaitų už šildymą, nes jų dar negavom. „Ir dėl elektros kainų dar nėra ką komentuoti, nes gauname raginimus pasirinkti elektros tiekėją, bet ten nenurodyta kaina“, – teigė seniūnas.

Jis pridūrė, kad už malkas numatyta didesnė kompensacija – Telšių rajono savivaldybė nustatė, kad šiemet už kubą malkų kompensacija sudarys 42,5 eurų, praeitą sezoną buvo 35,9 euro.

R.Bružas antrino kolegai iš Panevėžio rajono, kad jaučiamas žmonių įsigąsdinimas, o esant tokiai būsenai ne visada adekvačiai priimama bet kokia informacija. „Pandemija, migrantų krizė įvarė daug baimės, žmonės tapo uždaresni, mažiau bendrauja. Tačiau padejuoja, kad didmiesčiuose gyvenimas gerėja, o regionuose yra prasčiau. Bet teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir regionuose yra gerų pokyčių: gražėja miesteliai, vaikštome kitokiais šaligatviais, atnaujinami  kultūros centrai ir kt. Aišku, svarbu, kad tie miesteliai neištuštėtų, kad valdžia matytų visą Lietuvą, ne tik sostinę. Tai požiūrio reikalas“, – samprotavo Varnių seniūnijos seniūnas.

Seniūnų negirdi

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas pabrėžė, kad seniūnų organizacija yra sutarusi nepolitikuoti, tačiau seniūnai negali apeiti gyventojams svarbių problemų. „Dabar pasigendame komunikacijos, bendravimo su savivaldybėmis, seniūnijomis, gyventojais. Ministerijos turi matyti žmones, jų poreikius, problemas ir rūpesčius. Seniūnijos yra arčiausiai gyventojų. Jeigu centrinė valdžia kalbėtųsi su seniūnijomis, gerų darbų nuveiktume daug daugiau, lengviau ir už mažesnę kainą“, – įsitikinęs R.Bružas.

Jo manymu, seniūnijos galėjo būti pagalbininkės dalijant galimybių pasus, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija seniūnijų nemato. Daug kur nėra pašto skyrių, vaistinių, o į Registrų centro padalinius reikia važiuoti 30–40 kilometrų. „Seniūnijos yra arčiau, jos galėjo išdavinėti žmonėms  galimybių pasus, bet mūsų tarsi nemato“, – konstatavo seniūnas.

Klimpsta į energetinį skurdą

Nacionalinio skurdo organizacijų mažinimo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė svarstė, kad prognozes, kaip energijos, maisto, paslaugų kainų šuolis paveiks įvairias gyventojų grupes, turėtų pateikti Energetikos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). „Naujų apklausų nebuvo, galime remtis tik kovo mėnesį atliktos apklausos duomenimis. Tada 14 proc. apklaustųjų įvardijo, kad jiems stinga pinigų komunaliniams mokesčiams bei būsto nuomai. 2020 metais tokių buvo daugiau – 20 proc. apklaustųjų stokojo pinigų būstui išlaikyti“, – teigė pašnekovė.

2018 metais atliktos apklausos parodė, kad energetinį skurdą patiria daugybė žmonių – 28 proc. gyventojų susiduria su sunkumais apmokant šildymo sąskaitas. Tai skaičiai, nepritinkantys gerovės valstybei. Labai tikėtina, kad artėjantis šildymo sezonas tokią statistiką pakoreguos ne į teigiamą pusę. 

Kainų augimas visada labiausiai atsiliepia mažas pajamas gaunantiems žmonėms. „Jų pajamos nelabai didėja, tad, aišku, jiems artėjantis šildymo sezonas bus nelengvas. Žinia, pastaraisiais metais pajamos kažkiek kilo ir nepasiturintiems. Padidėjo vaiko pinigai, atsirado vienišų žmonių pensijų priedas. Taigi, pajamos kažkiek pakilo. Norint daryti išvadas, ar tas padidėjimas atsvers augančias išlaidas šildymui, elektrai, maisto produktams, reikėtų detalesnės analizės“, – pripažino A.Adomavičienė.

Nepasiturinčių gyventojų grupių organizacijoms atstovaujanti moteris pabrėžė, kad, kalbant apie augančias išlaidas būtiniausiems poreikiams, labai svarbi yra valstybės pagalba mažas pajamas gaunantiems asmenims, šeimoms. „Yra numatytos kompensacijos, svarbu, kad žmonės drąsiai jų prašytų. Jie turi teisę į tokią pagalbą. Kiekviena savivaldybė savaip padeda gyventojams, vienos lanksčiau dalija paramą, kitos ne taip lanksčiai, tačiau visur yra papildomų priemonių padėti sunkumus patiriantiems asmenims“, – aiškino A.Adomavičienė.

Ji priminė, kad SADM yra sukūrusi informacinę svetainę (socialinė parama: kas man priklauso?), kur gyventojai gali rasti informaciją apie socialinę paramą įvairiais gyvenimo atvejais.

SADM duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį būsto šildymo išlaidų kompensaciją gavo 95,2 tūkst. asmenų (t. y. 3,4 proc. visų Lietuvos gyventojų). Preliminariais skaičiavimais, įvertinus prognozuojamas šilumos kainas 2021–2022 metų šildymo sezonui, teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgytų apie 7,5 tūkst. asmenų. Tam reikės skirti apie 5,2 mln. eurų, o iš viso šildymo kompensacijoms reikės apie 22 mln. eurų.

Atstovauja tik turtingiesiems?

Opozicinių partijų politikai kritikuoja, kad Vyriausybė lyg užsimerkusi nemato, kokios pasekmės ištiks po kainų šuoliavimo. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas kėlė klausimą, ar I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė atstovauja tik labai turtingiems asmenims, kuriems energijos brangimas nepadarys didelės įtakos jų bendroms ūkio išlaidoms.

„Šildymas plačiąja prasme yra valstybės kontroliuojama rinka, nes kainas nustato valstybė kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Taip, įtakos kainoms turi žaliavų kaina, bet galutinėje paslaugos kainoje ši dalis sudaro tik 30 proc. Kitos dedamosios yra pelnas, nusidėvėjimas, darbo užmokesčio fondas, mokesčiai ir panašiai. Štai pernai „Ignitis grupės“ pelnas išaugo tris kartus ir siekė 170 mln. eurų“, – priminė G.Paluckas.

Paskelbė ultimatumą Vyriausybei

Primename, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) paskelbė ultimatumą Vyriausybei ir svarsto galimybę I.Šimonytei rengti interpeliaciją. LVŽS kviečia Vyriausybę per tris savaites atsisakyti planų didinti mokestinę naštą gyventojams, iš esmės pakeisti COVID-19 pandemijos valdymo bei vakcinacijos strategiją, viešai atsiskaityti visuomenei už migrantų krizės valdymo kaštus ir kt.

LVŽS Tarybos pareiškime nurodoma, kad šalies ekonomika pirmą kartą po 2008–2009 m. krizės yra atsidūrusi įtemptoje kritinėje situacijoje: auga infliacija, kyla elektros, dujų, kitų prekių kainos, didėja struktūrinis nedarbas, drauge su neigiamais rodikliais ekonomikoje didėja ir socialinė atskirtis.

Rekomenduojami video