Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Draudimų daug, o rezultatai menki

„Šiandien tarsi imta aktyviai kovoti su įvairiomis priklausomybėmis – girtavimu, rūkymu, lošimais, tik ar sėkminga bus ši kova?“ – klausia Valdonė iš Tauragės.

Atsako psichologas dr. Gediminas Navaitis.

Rūkyti pradedama anksti, dar paauglystėje. Jei suprasime, kodėl paaugliai rūko, galbūt galėsime jiems padėti, taip pat galbūt padėsime vyriausybei pasirinkti teisingus kelius kovojant su priklausomybėmis.

Vieno tyrimo metu buvo apklausti vyresni kaip 30 metų žmonės – ką jie prisimena iš paauglystės metų? Svarbus pastebėjimas – pirmoji cigaretė nėra maloni, kitas pastebėjimas – pradinė rūkymo patirtis susijusi su išskirtiniu žmogumi. Tai galėjo būti net močiutė arba dėdė – sėkmingas žmogus, pasakojantis apie jaunystės avantiūras, arba kitas paauglys – lyderis, turėjęs įtakos paauglių grupei.

Beje, rūkaliai pasižymi tam tikromis bendromis psichologinėmis savybėmis. Psichologas H.Eisenkas teigia, kad rūkantis žmogus dažniausiai yra ekstravertas, taigi, visuomeniškas, veiklus, mėgstantis pobūvius, draugus. Jam reikia žmonių, su kuriais galėtų padiskutuoti. Jis daugiau (nuo 2 iki 5 kartų) nei nerūkantis bendraamžis išleidžia pinigų kavai ir alui, kuriuos geria ne vienumoje, o su pašnekovais. Ekstraverto asmenybei priskiriamas ne tik noras bendrauti, bet ir nepaklusti. Tokia asmenybė – maištaujanti prieš aplinką, įdomi ir brandi, gali patraukti daugelį.

Rūkymo procesas nesuvokiamas kaip šaunus, šaunūs yra rūkaliai, turintys įtakos paaugliams, kurie norėtų jais sekti. Todėl įprasti būdai spręsti šią priklausomybę – didinti rūkalų kainas, teikti informaciją apie rūkymo žalą (nes rūkymas iš tikrųjų atima keletą gyvenimo metų), apriboti amžių, kontroliuoti – ne itin veiksmingi. Manoma, kad rūkaliai rūko, nes neįvertina rizikos susirgti, deja, kai buvo apklausti rūkantys ir nerūkantys paaugliai, paaiškėjo, kad rūkantieji net labiau informuoti apie rūkymo riziką nei nerūkantieji.

Esmė kita. Kuo labiau suaugusieji smerkia paauglių elgesį, tuo labiau jie laikosi savo. Taigi, šiandien agitacija prieš rūkymą labai įtaigi, deja, rezultatai menki. Rūkymas nėra pavaldus racionaliems argumentams, jam didesnę įtaką turi socialinės taisyklės ir ritualai. Norėdami išspręsti problemą, labiau atkreipkime dėmesį į paauglių autoritetus.

Siūlyčiau tokią rūkymo stabdymo strategiją: paauglius reikia įtikinti, kad tie, kurie siekia šaunumo, iš suaugusiųjų turėtų mokytis sveiko gyvenimo būdo, meilės sportui, asmenybės patrauklumo. Yra Lietuvoje žmonių, kurie gali tapti autoritetais paaugliams. Svarbiausia priemonė – asmeninis pavyzdys.

Deja, tai, kas šiandien bandoma daryti Lietuvoje priklausomybių prevencijos srityje, nėra sėkminga. Draudimų daug, bet šaunaus gyvenimo būdo nepasiūlyta.

Rekomenduojami video