Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dėl nukirstų išmokų liejasi priekaištai

Gyvulių augintojai, dėl biurokratinių trukdžių šiemet netekę arti 3 mln. eurų susietosios paramos, nepraranda vilties, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vis dėlto ras lėšų šiems nuostoliams atlyginti. Jei taip ir atsitiktų, ūkininkai atgautų paramą tik už vienus metus – mat dabar pritaikytos sankcijos juos gali lydėti iki 2020 m. Dėl to ne vienas patirtų didelių finansinių praradimų.

Nubaudė už vėlavimą

Valstiečių laikraštis“ jau rašė apie tai, kaip elektroninis Damoklo kardas šiemet nukapojo maždaug 30 tūkst. gyvulių galvas. Jų laikytojai neteko apie 2,7 mln. eurų numatytos susietosios paramos, nes Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenų bazėje pavėluotai deklaravo gimusius, paskerstus, iš ūkių išvežtus ar atvežtus gyvulius.

Vis painesnius biurokratinius barjerus tveriantys ES ir vietiniai klerkai teigia, kad ūkininkai patys kalti, jog savo gyvulių laiku „neperkėlė“ į elektroninę erdvę. Ūkininkų manymu, kaltę turi prisiimti ir tokias paslaugas jiems teikiančios įstaigos, taip pat ir ŽŪIKVC, kuris kaupia tuos duomenis. Juk, kaip juokauja ūkininkai, visokių tikrintojų ir registruotojų greit bus daugiau, nei dirbančių žemdirbių.

Ūkininkai gimusį jauniklį ir bet kokį gyvulio judėjimą privalo per 7 kalendorines dienas įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR). Tačiau ne visi turi galimybes ir pajėgia tai padaryti, todėl tokias paslaugas teikia privatūs veterinarijos gydytojai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ar UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (GPK) atstovai. Nesugebantys pateikti informacijos elektroninėje erdvėje ūkininkai iš atokiausių kaimų ir vienkiemių turi skubėti į rajonų centrus pas šiuos atstovus, kad per 7 d. praneštų apie įvykį, o paslaugų teikėjai turi dar 7 d., kad įtrauktų jį į duomenų bazę.

Neteko tūkstančių eurų

Ankstesniais metais niekas už biurokratų nustatytu terminu duomenų bazėje nepadėtą „varnelę“ susietųjų išmokų neatiminėjo, o šiemet kirto iš peties. Šimtai ūkininkų neteko sunkiai iškovotos paramos už mėsinius ir pieninius galvijus, mėsines avis ir ožkas.

Vieno pieno ūkio savininkai prarado apie 8 tūkst. eurų susietųjų išmokų. „Mums tai – išgyvenimo klausimas. Netekome paramos daugiau nei už 70 galvijų. Suklydome ne mes, o vietinė veterinarijos tarnyba. Tačiau ir šios tarnybos atstovų nekaltiname, nes įvyko kažkokia klaida. Bet valdininkai žmonių nemato – tik taisykles“, – „Valstiečių laikraščiui“ bėdojo vardo ir pavardės viešinti nenorėjusi gyvulių augintoja.

Tauragės rajono ūkininkė Stanislava Pratašienė paramos negavo už tris galvijus. Moteris pripažino, kad du galvijus ji pavėlavo įregistruoti ŽŪIKVC duomenų bazėje. Tačiau, anot jos, į skerdyklą išvežtas trečiasis buvo „nurašytas“ laiku, tačiau ŪGR tai nebuvo užfiksuota.

Turiu dokumentą, kuris aiškiai rodo, kad išvežimas į skerdyklą yra įregistruotas. Jį išsiunčiau ŽŪIKVC, tačiau gavau atsakymą, kad gyvulys nebuvo „nurašytas“. Gal buvo kokie informacinės sistemos trikdžiai? Bet to niekas nepripažįsta“, – apgailestavo S.Pratašienė.

Ūkininkė kovoti su valdininkais dėl vienos klaidos nesiruošia. Ją stebina kitas dalykas – kodėl atsakingi pareigūnai, matydami, kiek gyvulių vėluojama įtraukti į duomenų bazę, nesiteikė apie tai įspėti jų laikytojų.

Pradingo ne keliolika, o 30 tūkst. gyvulių. Tai jau kažkokia sisteminė problema. Jei dauguma ūkininkų klydo, reikėjo viešai kalbėti, informuoti. Juk šitiek valdininkų visur dirba. Bet visi kažkodėl tylėjo“, – piktinosi gyvulių augintoja.

Pastebėta, kad daug ūkininkų suklydo dėl nežinojimo. Manydami, kad jų parduotą gyvulį „nurašė“ skerdykla (skerdyklos tai turi padaryti per 3 d.), patys įrašo apie tą patį įvykį nebekartojo.

Sankcijos ilgam

Pasak Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorės Vilmos Živatkauskienės, blogiausia tai, kad ūkininkai, pavėlavę į ŪGR įvesti duomenis, bus nubausti ir išmokų negaus ne tik už vienus metus – sankcijos galios iki 2020-ųjų.

Gresia dideli praradimai ir problemos. Juk tiek pieno, tiek mėsinių galvijų ūkiai, rengdami verslo planus, įskaičiavo ir susietąją paramą“, – apie nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusius ūkininkus kalbėjo asociacijos vadovė.

Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius dr. Arūnas Rutkauskas pabrėžė, kad sankcija gyvulį lydės iki jo gyvenimo galo. „Klydo ir ūkininkai, ir valstybė. Bet jei veisliniai geros genetikos galvijai ūkyje bus laikomi mažiausiai 10 metų, ūkininkų laukia nemaži nuostoliai“, – perspėjo asociacijos vadovas.

A.Rutkauskas pasakojo, kad vienam ūkiui iš Prancūzijos atvežtų 12 grynaveislių mėsinių telyčių susietosios išmokos nurėžtos dėl galvijų ženklinimo klaidos. „Už 2015 m. ūkis neteko 1 500 eurų paramos. Jei sankcijos galios, kol galvijai bus gyvi, ūkininkas neteks mažiausiai apie 15 tūkst. eurų“, – skaičiavoA.Rutkauskas.

Anot jo, panaši situacija klostosi ir šiemet, nes tiek ūkininkai, tiek atsakingi pareigūnai vėluoja pateikti duomenis apie gyvulių judėjimą. „Žinau, kad vienas VMVT teritorinis padalinys Žemaitijoje nespėja įvesti duomenų, nes žmonės labai apkrauti darbais. Dėl to daug ūkininkų vėl neteks išmokų. Visi apie tai žino, bet kas iš to“, – apie biurokratinės mašinos stabdžius kalbėjo pašnekovas.

Suteikė vilčių

Živatkauskien

LMGAGA direktorė V.Živatkauskienė vis dėlto vylėsi, kad ŽŪM ras sprendimą, kaip grąžinti paramą gyvulių augintojams. Tai buvo pažadėta liepos pabaigoje ŽŪM vykusiame susitikime.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė dar kartą pažadėjo rasti būdą, kaip ūkininkams atlyginti netektis. Ji pabrėžė, kad neišmokėti apie 2,7 mln. eurų galėtų būti augintojams skirti kaip valstybės pagalba.

Žemės ūkio ministrė pripažino, kad dėl susidariusios problemos kalti ne tik ūkininkai. V.Baltraitienė pabrėžė, kad jei gyvulių augintojai išmokų negavo dėl VMVT ar GPK kaltės, šios įstaigos galėtų iš savo biudžetų atlyginti netektis.

Mėsinių galvijų augintojų asociacijos taip pat siekia, kad dabar pritaikytos sankcijos nesivilktų iki 2020 m. Anot V.Živatkauskienės, ŽŪM suteikė vilčių, kad galbūt bus pakeisti atitinkami teisės aktai.

Kur dingo nurėžti pinigai?

Netikėtų sankcijų sulaukusiems ūkininkams kyla klausimas, kur iškeliavo iš jų atimtos išmokos. „Kai to paklausiau iš Vilniaus į Tauragę atvažiavusių valdininkų, jie atsakė, kad ta parama buvo išdalyta už gyvulius, kurių duomenys buvo laiku įvesti į duomenų bazę. Vadinasi, susietosios išmokos turėjo padidėti. Tačiau atsitiko priešingai – jos sumažėjo. Anksčiau mums žadėjo, kad susietoji išmoka už galviją bus apie 170 eurų, bet išmokėjo po 109 eurus. Kažkaip nesusiveda galai“, – stebėjosi ūkininkė S.Pratašienė.

Anot LMGAGA vadovės V.Živatkauskienės, susietoji parama sumažėjo, nes pastaraisiais metais padaugėjo mėsinių galvijų. Klerkai aiškina, kad neišmokėta parama esą grįžo į Briuselį. A.Rutkauskas siūlytų tą paramą susigrąžinti ir neieškoti kažkokių papildomų valstybės lėšų.

Atlieka tyrimą

astikas

Alfredas Astikas, bendrovės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorius

Nenoriu nei ginti, nei teisinti savo darbuotojų, kol neištyrėme visko iki galo. Juk reikia išsiaiškinti kiekvieną atvejį, dėl kurio yra abejonių. Dabar kaip tik ir nagrinėjame, ar yra mūsų kaltės dėl netikslumų registruojant gyvulius. Kodėl to neišsiaiškinome anksčiau? Anksčiau nebuvo įvardyta, kad dėl to gali būti kalti mūsų įmonės darbuotojai. Kol neturime galutinių tyrimo rezultatų, nenorėčiau komentuoti atlyginimo ūkininkams klausimo.

Išieškos iš darbuotojų?

Paulauskas

Vidmantas Paulauskas, VMVT direktoriaus pavaduotojas

Pastebėjome trūkumus, tačiau nesutinkame, kad dėl 30 proc. pavėluoto gyvulių įtraukimo į duomenų bazę atvejų esą kalti mūsų tarnybos darbuotojai. Tokie priekaištai yra nepagrįsti. Atlikę analizę išsiaiškinome, kad šiemet buvo tik apie 150 atvejų, kai mūsų veterinarijos specialistai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių pavėlavo suvesti duomenis apie gyvulius. Panaši situacija buvo ir pernai.

Mūsų darbuotojai puikiai žino apie terminus ir nedelsdami įveda duomenis, kai tik gauna reikiamos informacijos. Bet pasitaiko atvejų, kai dėl darbų krūvio atideda kitai dienai. VMVT biudžete nėra tokių lėšų, kurias galima būtų išmokėti kaip kompensacijas ūkininkams. Jei vis dėlto reikėtų prisidėti, tektų teismo tvarka išieškoti iš darbuotojų, kurie netinkamai suvedė duomenis, ir tuos pinigus pervesti ūkininkams.

Daugiausia vėluoja ūkininkai

Puodžiukas1

Sigitas Puodžiukas, ŽŪIKVC generalinis direktorius

Mūsų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį ŪGR iš viso įvesti 748 829 su ūkiniais gyvūnais susiję įvykiai (atvežimas, išvežimas, gaišimas, prieauglio atsivedimas, skerdimas). Nustatyta, kad apie 42 979 įvykius (5,7 proc. visų įvykių), susijusius su gyvulių perkėlimu ir kaita, duomenys pateikti pavėluotai. Didžiausią dalį – 97 proc. – visų pavėluotų fiksavimų padarė gyvulių laikytojai, patys įvesdami duomenis į ŪGR arba pavėluotai juos pateikdami VMVT. Prekiautojų pavėluoti su ūkiniais gyvūnais susijusių duomenų įvedimai sudarė 1,2 proc., VMVT darbuotojų – 0,9 proc., privačių veterinarijos gydytojų – 0,8 proc., GPK darbuotojų – 0,1 proc.

Dėl priekaištų, kad būta elektroninės sistemos trikdžių, galima pasakyti, jog, vadovaujantis teisės aktais, ŽŪIKVC, administruodamas ŪGR, laikosi antros kategorijos žinybiniam registrui taikomų reikalavimų, t. y. užtikrina, kad žinybinio registro neveikimo laikotarpis būtų ne ilgesnis nei 12 val., taip pat – kad per metus registro prieinamumas būtų ne mažesnis nei 96 proc. viso paros laiko. Informuojame, kad per pirmąjį šių metų pusmetį ŪGR riboto veikimo laikotarpis buvo ne ilgesnis nei 1,5 val., o jo prieinamumas siekė 100 proc. viso paros laiko.

 

 

Rekomenduojami video