Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Atlydys – draugas ar priešas?

Po šalčių staiga atšilę orai tarsi palengvina automobilininkų vargus. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų dėl drėgnų orų technika taip pat patiria išbandymų. Tiesa, šie pavojai ne taip greitai pastebimi. Svarbiausia grėsmė technikai – tvyranti drėgmė. Prasiskverbusi į daugelį automobilio sistemų, pavyzdžiui, elektros, degalų, stabdžių ir kitas sritis, ji atkakliai atlieka savo „juodą“ darbą.

Mažina optines savybes

Ne vienam vairuotojui techninės apžiūros metu yra tekę išgirsti pastabų dėl skaidrumą praradusių, apnašomis pasidengusių ar iš vidaus aprasojusių žibintų. Jų reflektoriai ir lęšiai dėvisi, dūlėja ir praranda optines savybes. „Išjungus sandarumą praradusius žibintus ir auštant į jų vidų įtraukiamas oras su nešvarumais – patenka purvo, druskų ir drėgmės. Žibinto paviršius padengia apnašos, nešvarumų sluoksnis, gadinantis optinę sistemą, reflektorius ima nebeatspindėti reikiamo šviesos srauto, – sakė Tauragės techninės apžiūros centro vadovas Stanislovas Daukšas. – Kokia išeitis? Stebėti, kad žibintuose nesikauptų drėgmė ir nešvarumai. Jei taip įvyko, reikia važiuoti į autoservisą: mat patiems namų sąlygomis užsandarinti žibintus sudėtinga.“

Grėsmė elektros sistemai

Drėgmė kelia grėsmę ir automobilio elektros instaliacijai. Senesnių automobilių gali oksiduotis kontaktai, dėl prastesnės laidų izoliacijos nutekėti srovė, užvedant ne visos žvakės skelti reikiamo stiprumo kibirkštį. Šiuolaikiniuose automobiliuose elektronikos sistema tampa vis sudėtingesnė ir patiems garaže jos testuoti nepatartina. Per atodrėkį pastebėjus, kad automobilis užsiveda sunkiau, vertėtų kreiptis į profesionalus. Mat pažeista instaliacija, keičiantis oro sąlygoms, gali būti net gaisro priežastis.

Neleisti kauptis kondensatui

Pasak technikos žinovo, atšilus orams, rūpesčių gali kilti ir dėl degalų bako, ypač jei jis nuolat laikomas apytuštis. Tokiame bake kaupiasi vandens kondensatas, kuriam susidaryti palankios sąlygos, kai temperatūra svyruoja apie nulį laipsnių. Ypač žiemą reikėtų vengti važinėti pustuščiu baku. Vandens garai šaltame bake kondensuojasi ant sienelių, o paskui, būdami didesnio tankio nei degalai, nusėda ant dugno. Taip galima sugadinti ir degalų siurblį, ir brangiai kainuojančius purkštukus. Be to, skatinama korozija. Dėl šios priežasties senesnių automobilių bakai net prarūdija. Kad ir koks žiemą būtų oras, patartina laikyti automobilį kuo pilnesniu baku, kad jame neliktų erdvės kondensatui. Užvedus variklį, gali nejuokais išgąsdinti iš duslintuvo besiveržiantys balkšvi dūmai. „Tačiau būgštauti nevertėtų, nes tai – kondensatas, virtęs garais. Tereikia jį išgarinti, nuvažiavus tokį atstumą, kad variklis įkaistų iki darbinės temperatūros ir iš jungiamųjų vamzdžių bei bakelių pasišalintų vanduo, sumažėtų korozijos grėsmė“, – sakė S.Daukšas.

Kenkia stabdžiams

Drėgmė neigiamai veikia ir automobilio stabdžių sistemą. Įkaitusiais stabdžių diskais įvažiavus į šaltą balą, jie staigiai ataušinami. Greiti temperatūros pokyčiai kenkia stabdžių diskams ir sutrumpina jų eksploatavimo laiką. Drėgmė su druskų ir purvo priemaišomis trumpina ir ratų guolių amžių.

Ilgiau pastovėjęs drėgname ore, automobilis iš pradžių tarsi priešinasi važiavimui – prie diskų prilimpa stabdžių trinkelės. Tai pajutus, vertėtų kažkiek pavažiuoti atbulomis, kad jos grįžtų į įprastą padėtį. Kita problema – stabdžių skystis. Jei sistema nėra visiškai sandari, stabdžių skystis absorbuoja drėgmę. „Kas kelerius metus automobilyje vertėtų pakeisti stabdžių skystį, prieš tai išplovus sistemą. To nepadarius stabdžių skystis su vandens priemaišomis sukelia vamzdelių koroziją, gadina stabdžių stūmoklius ir gumines tarpines. Pablogėjusios stabdžių savybės gali būti avarijos priežastis“, – priminė S.Daukšas.

Reikia vengti apsemtų vietų

Polaidžio metu vertėtų atsargiai važiuoti per balas ir didesnes vandens sankaupas. Brangiausiai kainuoja vandens sukeltas gedimas – vadinamasis variklio hidrosmūgis. Į cilindrą patekus nors ir nedideliam kiekiui vandens, gali deformuotis variklio elementai, įtrūkti cilindras, skilti aliuminio blokas.

Per dideles balas, juolab apsemtu keliu geriau nevažiuoti. Dažniausiai tokios vietos būna pažymėtos eismą draudžiančiais kelio ženklais. Patartina saugotis kitų automobilių sukeltų bangų. Suabejojus, kaip pavyks įveikti vandens ruožą, vertėtų pasidomėti, kaip tai sekėsi priešais važiuojančiam automobiliui.

Prieš įvažiuojant į apsemtą atkarpą, derėtų išjungti automobilio buferyje įrengtus rūko žibintus, nes jie nepritaikyti šviesti po vandeniu. Pasiryžus įveikti apsemtą gatvę, reikėtų pirma pavara aukštais sūkiais važiuoti kelio viduriu (ne šalia borto), nes ten bus sekliau ir bangos bus mažesnės. Svarbiausia – judėti stabiliai ir netrūkčioti. Įvažiavus į vandenį lėtai, vėliau greitį vertėtų kažkiek padidinti. Taip automobilis stums vandens bangą prieš save, tačiau variklio skyrius nebus užlietas.

Rekomenduojami video