LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Venesuelos Konstitucinės asamblėjos rinkimai, vykę liepos 30 dieną, buvo nepripažinti daugelio demokratinių valstybių ir Bažnyčios. Juos surengusio prezidento Nicolas Maduro tikslas buvo konsoliduoti galią ir perrašyti šalies Konstituciją.
Nors Venesuelos vyriausybė paskelbė, kad rinkimuose dalyvavo daugiau nei 41% rinkėjų, opozicija, kuri dominuoja Nacionalinėje asamblėjoje, skelbia kitus skaičius – savo balsą atidavė vos 12% šalies rinkėjų. Pagrindinė naujosios Asamblėjos užduotis – pakeisti Nacionalinę asamblėją ir leisti išrinktiems atstovams keisti Venesuelos Konstituciją. „The Guardian“ politikos apžvalgininkė Virginia Lopez teigia, kad Konstitucinė asamblėja tik įteisins N. Maduro diktatūrą ir vargu ar bus surengti išankstiniai prezidento rinkimai, kurių taip reikalauja visuomenė.
Opozicija Venesueloje neapsiriboja vien kritika – jau beveik keturis mėnesius šalyje nuolatos organizuojami masiniai protestai. Pagrindinės protestų priežastys – didėjantis skurdas šalies viduje, nulemtas giliausios ekonominės krizės tarp visų Pietų Amerikos valstybių. Pagal Pasaulio banko duomenis, Venesuelos BVP vienam gyventojui nuo N. Maduro valdymo pradžios (2013 m.) kasmet smunka.
Nepriklausomas Venesuelos naujienų portalas „Today Venezuela“ praneša, kad per paskutinius mėnesius vykusius protestus ir susirėmimus su policija žuvo mažiausiai 125 žmonės, o sužeistųjų skaičius viršija 2 000. Tarp aukų esama tiek policijos darbuotojų, tiek civilių. Didžioji dalis opozicijos pirmųjų protestų metu reikalavo N. Maduro pasitraukimo iš posto ir išankstinių prezidento rinkimų. Teigdamas, kad nori patenkinti piliečių poreikius, šalies lyderis paskelbė apie Konstitucinės asamblėjos rinkimus. Po šio prezidento pareiškimo protestai gatvėse padažnėjo – visuomenė reikalavo atšaukti išankstinius asamblėjos rinkimus. „Vyriausybė tiesiog bando įforminti diktatūrą“, – vietinei žiniasklaidai teigė vienas iš opozicijos lyderių Henrique Capriles.
Nepaisydamas didelio aukų skaičiaus, tarp kurių yra ir valstybės tarnautojų, ir civilių, dieną prieš rinkimus N. Maduro pareiškė, jog bet kokie protestai yra draudžiami ir „įgyvendinant būtiną teisingumą dalis opozicijos atsidurs kalėjime“. N. Maduro įtvirtino savo galią nedemokratiniuose rinkimuose, tačiau neapleidžia ir kitų diktatoriams būdingų bruožų – prezidentas visuomenės paklusnumą siekia užtikrinti ją įbaugindamas. Pirmadienio naktį, iškart po rinkimų, kaip teigia „Associated Press“, – be jokių perspėjimų, savo namuose buvo sulaikytas vienas iš opozicijos lyderių Leopoldo Lopezas ir buvęs Karakaso miesto meras Antonio Ledezma. Abu opozicijos veikėjai buvo nuteisti kalėti dėl vykdytų protestų prieš N. Maduro vyriausybę, tačiau neseniai paleisti bausmę atlikti namų arešto sąlygomis. Vyriausybė teigia, kad žvalgybos darbuotojai nustatė, jog L. Lopezas ir A. Ledezma planuoja pabėgti ir prisidėti prie protestų, todėl teko juos sulaikyti. Dabar L. Lopezui draudžiama įsitraukti į bet kokią politinę veiklą, o A. Ledezmai – bendrauti su žiniasklaida.
JAV, Kanada, Kolumbija, Meksika, Argentina, Panama, Ispanija bei Didžioji Britanija paskelbė abejonių dėl rinkimų teisėtumo. JAV savo ruožtu pirmadienį pranešė taikanti sankcijas Venesuelos prezidentui – buvo įšaldytos visos N. Maduro sąskaitos ir uždrausta JAV jurisdikcijai priklausantiems asmenims bendradarbiauti su prezidentu ir jo vyriausybe. Kaip „The New York Times“ korespondentui teigė JAV iždo sekretorius Stevenas Mnushinas, – įvykę neteisėti rinkimai tik patvirtina, kad N. Maduro yra diktatorius, negerbiantis Venesuelos žmonių valios. Pats prezidentas į sankcijas reagavo šaltai – jis teigė, kad Venesuela nepaklus jokiems JAV nurodymams.
N. Maduro trokštamiems pokyčiams viešai nepritaria ir Bažnyčia – Venesuelos vyskupai pareiškė, kad Konstitucinės asamblėjos rinkimai nėra teisėti. Karakaso kardinolas Jorge Uroso Savino balsavimą apibrėžė kaip neteisėtą ir negaliojantį, kadangi Konstitucinės asamblėjos poreikio nebuvo išreiškę žmonės. Be to, tokių institucijų kūrimas, pasak kardinolo, ne palengvintų problemų sprendimą, o dar labiau sustiprintų konfliktus šalies viduje. Nors diktatorius teigia, kad reformoms nepritaria tik vyskupai, bet ne pati Bažnyčia, tačiau kaip teigia katalikų dienraščio „Crux“ apžvalgininkė Ines San Martin – net ir periferijų kunigai nepalaiko N. Maduro režimo. Venesuelos Katalikų Bažnyčia sulaukė ir Vatikano palaikymo. Kardinolas Pietro Parolinas, Vatikano valstybės sekretorius ir buvęs popiežiaus atstovas šalyje, žiniasklaidai teigė, kad popiežius labai stengiasi rasti Venesuelos krizės sprendimo būdą. Taip pat paminėjo, kad problemą būtina spręsti taikiu ir demokratišku būdu bei apgailestavo dėl žuvusiųjų, kurių yra per daug. Kardinolas tikisi, kad Viešpats suteiks visiems išminties ir drąsos pasirinkti tai, kas užtikrins žmonių gerovę.
Gintarė Kubiliūtė
