Nyderlandai patylomis pradėjo socialinę revoliuciją: iš šalies piliečių asmens dokumentų norima išbraukti įrašą apie žmogaus lytį. Šalies valdžia oficialų asmens priskyrimą prie vyrų ar moterų laiko nereikalingu. Formaliai jie tampa asmenimis be valstybės įvardyto priklausymo vienai ar kitai lyčiai.

Teisė formuoti tapatumą

Nyderlandų vyriausybė, iš visko sprendžiant, yra paruošusi žmonijos raidos, o gal ir lytiškumo ateities planą, skelbia Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“. Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministrė Ingrida van Engelshoven liepos pradžioje šalies parlamentui skirtame laiške su stebėtinu politiniu abejingumu informavo apie įrašo, identifikuojančio žmogaus lytį, panaikinimą Nyderlandų piliečių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse pradedant nuo 2024–2025 metų. Ministrės manymu, tai yra „nereikalingas“ įrašas. Ji teigia norinti „pagal galimybę maksimaliai apriboti nereikalingą lyties minėjimą“, rašoma dienraštyje. Tačiau Nyderlandai netapo pirmąja šalimi, deklaravusia siekį atsisakyti informacijos apie žmogaus lytį asmens dokumentuose, – ją pralenkė Vokietija.

Tiesa, Nyderlandai išlaikys įprastą asmens lyties įvardijimą kelionėms į užsienio šalis skirtuose pasuose, kaip to reikalauja bendrosios Europos Sąjungos (ES) taisyklės, ir tik dėl to, kad ES pareigūnai nenusileido „lytinės diskriminacijos“ asmens dokumentuose priešininkų raginimams tą padaryti. Atrodytų, kuo gali diskriminuoti žmogų jo lyties įvardijimas asmens dokumente? Galima būtų svarstyti, kad tais atvejais, kuomet asmuo apsisprendžia pasikeisti lytį ir iš „jos“ tapti „juo“ arba iš „jo“ – „ja“, biurokratinės procedūros keičiant asmens dokumentą užtrunka ilgiau nei pati lyties keitimo operacija. Jei po medicininio lyties pakeitimo senasis asmens dokumentas dar kurį laiką nurodo ankstesnę lytį, gal iš tiesų toks žmogus gali jaustis paniekintas, įžeistas, užgautas, diskriminuojamas...

Kaip bebūtų, Nyderlandų valdžia, aiškindama tokį savo sprendimą, nurodo būtent šią priežastį, t. y. „biurokratinius sunkumus“, nes su asmens duomenimis susiję biurokratiniai formalumai reikalauja užpildyti grafą „lytis“ praktiškai visais atvejais, dėl kurių šalies piliečiai kreipiasi į valdiškas įstaigas. Ministrės I.van Engelshoven manymu, įrašo apie žmogaus lytį pašalinimas iš asmens dokumentų nesukels problemų policijai. Tačiau, pasak „Le Figaro“, tikroji šios socialinės revoliucijos priežastis – noras reaguoti į politinius lytinių mažumų (gėjų, lesbiečių, biseksualų, translyčių asmenų) reikalavimus. Dienraščio teigimu, kai kurie iš jų, pavyzdžiui, translyčiai asmenys, o jei dar tiksliau – vadinamieji „nebinariniai“ translyčiai, nesijaučia esantys nei vyrai, nei moterys, todėl neranda sau vietos aplink vyrišką ir moterišką pradą struktūrizuotoje visuomenėje.

Visuomenė, kurią anksčiau sudarė tik vyrai ir moterys, dabar sparčiai keičiasi.

„Piliečiai privalo turėti galimybę formuoti savo tapatumą“, – aiškina Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministrė parlamento nariams. Ji priklauso nedidelei socialliberalų krypties politinei partijai D66, turinčiai 19 mandatų 150 vietų Nyderlandų parlamento Atstovų rūmuose ir dalyvaujančioje valdančiojoje koalicijoje. Žodis „formuoti“, iš visko sprendžiant, išduoda, jog I.van Engelshoven yra susipažinusi su JAV filosofės, lytiškumo teoretikės Judith Butler darbais. Filosofė tvirtina, kad lytiškumas yra socialinis veiksnys ir „performatyvus“ išsilavinimas, o ne biologinė duotybė. Manoma, kad translyčiai asmenys, kurių skaičių nustatyti labai keblu, sudaro nuo 0,6 iki 2,6 proc. visų Nyderlandų gyventojų.

„Įdomu, kad liberali Marko Rutte (Nyderlandų premjeras – red.) vyriausybė, atrodo, mano, jog tokia reforma padės kovoti su nelygybe, nuo kurios kenčia moterys, nes pašalinus grafą „lytis“ nebeliks ir diskriminavimo pagundos. Toks argumentas šią problemą apverčia aukštyn kojom, nes ginti moterų teises reikia ne bandant paslėpti jų tapatybę!“ – pareiškė šį valdžios sprendimą kritikuojantis Utrechto universiteto etikos profesorius Theo Boeris.

Gimdytojas Nr. 1

Nyderlandų translyčių asmenų fondo prezidentas Brandas Berghouweris, priešingai, palaiko siekį olandų dokumentuose nenurodyti asmens lyties, rašo „Le Figaro“. „Mūsų fondas siekia translyčių žmonių gyvenimą padaryti geresnį. Norime, kad visuomenė būtų laisvesnė ir ramesnė dėl lytiškumo normų. Jei, pavyzdžiui, vyras nori vilkėti suknelę, tai turėtų būti laikoma normaliu dalyku, kad galėtume sukurti laimingesnę visuomenę visų labui“, – aiškino B.Berghouweris, pats prieš kelis metus pakeitęs lytį.

„Le Figaro“ žurnalistei pasiteiravus, ar žmogaus lytis nėra vienas iš svarbiausių jo tapatybės požymių ir atitinkamai esminis asmens dokumento elementas, Nyderlandų translyčių asmenų fondo prezidentas nusistebėjo tokiu klausimu. „Kodėl taip sakote? Jei paklaustumėte oro uoste budinčių policininkų, tikrinančių keleivių nuotraukas jų asmens dokumentuose, jie jums pasakytų, kad žiūri tik į veidus, nosis, akis, lūpas, o ne į lytį“, – sakė B.Berghouweris. Jis priminė atvejį, kai du „nebinariniai“ translyčiai asmenys kreipėsi į teismą, reikalaudami jų asmens tapatybės kortelėse prie lytį nurodančios grafos įrašyti simbolį X, nes jie nepripažino nei raide V (vyras), nei raide M (moteris) pažymėto savo identiškumo.

Tačiau ar nebūtų paprasčiau įrašyti X to pageidaujančių translyčių asmenų dokumentuose ir palikti sutartinį vyriškos bei moteriškos lyties žymėjimą visų kitų piliečių, kurie nieko neprašė ir, tikėtina, su tokiais pakeitimais nesutinka, dokumentuose? – pasiteiravo „Le Figaro“ žurnalistė. Ir į šį klausimą B.Berghouweris atsakė neigiamai, nes esą dėl to kyla X ženklu pažymėtų asmenų diskriminavimo grėsmė. Jo manymu, problemą būtų galima išspręsti įrašius X visų Nyderlandų piliečių asmens dokumentuose. Esą administracine prasme nėra jokių prielaidų skirtumui tarp vyrų ir moterų įvardyti.

Nyderlandų translyčių asmenų fondo vadovas taip pat pasisako prieš tai, kad šalyje formaliai būtų išlaikyta galimybė registruoti vyrus ir moteris sveikatos apsaugos, šeimos teisės įgyvendinimo ir kitais tikslais. Jo teigimu, tam nėra jokio teisinio pagrindo, nes visi žmonės lygūs. Tuoktis gali kiekvienas 18 metų sulaukęs asmuo, nesvarbu, vyras ar moteris, tad kam reikia tą nurodinėti? Atsakymas į klausimą, kaip elgtis nurodant vaiko tėvus, konkretų tėvą ir motiną, dienraščio žurnalistę dar labiau nustebino. „Kodėl vaikų kilmė tokia svarbi? Galbūt vyras nevaisingas ir buvo naudojama donoro sperma. Motina gali tapti ir vyru. Translyčiai vyrai jau turi vaikų. Būtų protinga įregistruoti tave pagimdžiusį žmogų kaip gimdytoją Nr. 1 ir pridėti gimdytoją Nr. 2“, – svarstė B.Berghouweris.

Ištrinti ribas

Vadinamasis kvyrų (angliškas žodis „queer“ reiškia „keistas“, „savotiškas“, dabar juo įvardijamos lytiniu potraukiu ne priešingai lyčiai pasižyminčios seksualinės mažumos ir transseksualai) judėjimas pamažu atsitraukia nuo lygių moterų, gėjų ir translyčių asmenų teisių užtikrinimo temos, rašo „Le Figaro“. Dabar ją keičia siekis trinti žmonių tapatumo ir lyties suvokimo ribas. Skirtingai nei gėjai, norintys tos pačios lyties asmenų santuokomis kurti tradicines šeimas, kvyrų judėjimas tuo labai abejoja. „Kad tą suprastume, verta paklausyti, kaip Amsterdame gyvenanti kvyrų judėjimo aktyvistė, rašytoja Simone van Saarloos svarsto apie savo knygos, kurioje aptariama „kvyro užmaršties“ tema, reikšmę: „Šeimos struktūra tarnauja teisės perdavimui. Tai patriarchatas. Aš noriu tai sulaužyti. Kad atsikratytume tokių įpročių, mums reikia „kvyro užmaršties“. Tai ištisa strategija: pamiršti apie šeimos sukūrimą ir palikimo perdavimą. Užmarštis suteikia mums radikalumo potenciją, galimybę pradėti viską nuo švaraus popieriaus lapo“, – aiškina S.van Saarloos.

Tokia retorika, pasak „Le Figaro“, be abejonės primena 1920-ųjų Sovietų Rusiją, bolševikų valdžios politinę retoriką kilus būtinybei sunaikinti „buržuazinę šeimą“ ir „nacionalizuoti“ sovietinę moterį, kad ji tarnautų partijos reikalui bei proletariato laimei. Kad ir kaip būtų keista, „lyties užmaršties“ ir kitos panašios idėjos po šimto metų vėl kyla į dienos šviesą, tik jau ne Rusijoje, o Vakarų Europoje, ir ne anarchistų ar sektantų rateliuose, o demokratinių valstybių vyriausybėse. Beje, ne kaip tragiškas politinis farsas ar socialinis groteskas, bet kaip geresnės visuomenės ateities užtikrinimo priemonė.