Prancūzai sekmadienį prisiminė Verdeno mūšio siaubus, minėdami 100 metų sukaktį nuo tos dienos, kai nugriaudėjo pirmieji šūviai ilgiausiai trukusiame Pirmojo pasaulinio karo susirėmime, kuris tapo pasipriešinimo, didvyriškumo ir kančių simboliu.

Auštant maždaug 300 žmonių Pirmojo pasaulinio karo karių uniformomis žygiavo siauru taku netoli Verdeno esančiame Bua de Kor miške, kuriame 1916 metų vasario 21 dieną prasidėjo šis mūšis.

„Čia tai vyko prieš 100 metų, čia krito pirmieji sviediniai, – sakė vienas vyras, griaudėjant sprogimams. – Iš maždaug 1400 pabūklų ir minosvaidžių buvo paleista beveik milijonas sviedinių. Bua de Kor miške buvo sutelkta beveik 400 pabūklų“.

2008 metais mirus paskutiniam Verdeno mūšyje dalyvavusiam karo veteranui, šių metų mūšio minėjimo renginiais siekiama šviesti jaunimą – mūšio imitaciją stebėjo tūkstančiai Prancūzijos ir Vokietijos mokinių.

„Laikas padarė savo darbą. Šiandien Verdenas nebėra prisiminimas, o istorija“, – sakė neseniai atnaujinto Verdeno memorialo direktorius Thierry Hubscheris.

Siekdami užimti šiaurės rytinėje Prancūzijos dalyje esantį Verdeną, vokiečiai turėjo vieną tikslą – priversti „Prancūziją visiškai nukraujuoti“, sakė tuometinis Vokietijos generalinio štabo vadas Erichas von Falkenhaynas.

Mūšis vyko nedidelėje teritorijoje ir baigėsi nė vienai iš kovojusių šalių taip ir nepasiekus reikšmingo persilaužimo.

Dešimt mėnesių trukusiame mūšyje žuvo maždaug po 300 tūkstančių prancūzų ir vokiečių karių.