Kažin ar kada nors per praėjusius dešimtmečius naujo JAV prezidento inauguracija tarptautinėje spaudoje buvo sukėlusi didesnį nerimą nei dabar.

Pirmieji darbai

45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu prisaikdintas Donaldas Trumpas jau pačią pirmąją darbo dieną pasirašė pirmuosius įsakus. Priešingai nei buvo manyta, jis nepaliepė palei Meksiką pradėti statyti sienos, turinčios apsaugoti Jungtines Valstijas nuo nelegalių imigrantų srauto. Toks rinkimų kampanijos metu duotas D.Trumpo pažadas nebuvo ištesėtas, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad tokia siena neiškils: užsienio spaudos apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad šiuo požiūriu naujasis JAV Vyriausybės vadovas yra nuoseklus. Pirmaisiais įsakais jis paskyrė svarbiausius savo administracijos pareigūnus, kuriuos pasirinko dar gerokai prieš valdžios perėmimą, ir nepateikė jokių netikėtumų.

Jis taip pat aiškiai parodė neketinantis atsisakyti duoto pažado atšaukti prezidento Baracko Obamos inicijuotą sveikatos apsaugos draudimo refomą, suteikusią daugiau nei 30 mln. amerikiečių galimybę naudotis prieinamomis medicinos paslaugomis. Tepraėjus vos kelioms valandoms po priesaikos priėmimo prezidentas D.Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo liepė federalinei Vyriausybei sumažinti šio B.Obamos administracijos sprendimo ekonominį poveikį ir pradėti vadinamosios „ObamaCare“ reformos panaikinimo procesą. Rinkėjams D.Trumpas tą padaryti žadėjo pačią pirmąją darbo dieną ir savo žodį ištesėjo. Nors jo įsakas yra labiau simbolinis nei praktinis, tačiau tai ženklas, kad naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas tvirtai pasiryžęs atšaukti „ObamaCare“.

Su D.Trumpo atėjimu buvo nutraukta ir ilgametė svarbiausių Amerikos diplomatų keitimosi tradicija: nors visi ankstesnių JAV prezidentų paskirti ambasadoriai užsienio šalyse atsistatydindavo pirmąją naujo prezidento darbo dieną, paprastai kurį laiką jiems buvo leidžiama laikinai eiti pareigas, kol juos pakeis kiti politinio pasitikėjimo pareigūnai, paskirti naujojo prezidento. D.Trumpas nusprendė B.Obamos paskirtiems ambasadoriams nesuteikti jokio pereinamojo laikotarpio.

Dėmesį atkreipė ir dar vienas simbolinis D.Trumpo sprendimas: vienu pirmųjų savo įsakų jis JAV valstybės švenčių sąrašą papildė Patriotų diena, nors ir nenurodė, kada konkrečiai ji turėtų būti švenčiama. Ar tai galėtų reikšti, kad šalyje per mažai patriotizmo, ar kad šiuolaikinė Amerika per mažai dėmesio skiria patriotams? Ir ką dabar derėtų laikyti patriotais? Ar tik ne tuos, kurie be jokių išlygų pritaria inauguracinėje D.Trumpo kalboje kelis kartus pakartotiems žodžiams: „Pirmiausia – Amerika“?

XX a. pabaiga

Būtent šie du žodžiai, kuriems naujasis JAV vadovas suteikė tokį milžinišką politinį svorį, sukėlė didelį atgarsį pasaulyje – pirmiausia tarp artimiausių Amerikos sąjungininkių. Aiškus naujojo prezidento politinis kursas į izoliacionizmą, pačios Amerikos problemų sprendimą pernelyg nesukant galvos dėl to, kaip tai atsilieps susiklosčiusiai tvarkai pasaulyje, paremtai Jungtinių Valstijų autoritetu ir galia, privertė kai kuriuos užsienio šalių lyderius kitaip dėlioti politinius akcentus. Visuomet santūri ir nuosaiki Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė sutinkanti su savo užsienio reikalų ministru Franku Walteriu Steinmeieriu, paskelbusiu, kad D.Trumpo išrinkimas JAV prezidentu užbaigė dabartinę pasaulinę tvarką, susiformavusią XX a. po Antrojo pasaulinio karo. „Aš manau, kad, praėjus ketvirčiui amžiaus po Vokietijos suvienijimo, Šaltojo karo pabaigos, naujausią istorinę erą galbūt pakeis kita“, – pareiškė A.Merkel. Ji pabrėžė, kad globalizacijos sukeltas problemas (dėl kurių poveikio Amerikai taip susirūpinęs D.Trumpas) gali išspręsti tik atvirumas, o ne populizmas ir izoliacija.

F.W.Steinmeieris, duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, pasakė dar aiškiau. Pasak jo, visada, kai vyksta valdžios pasikeitimas, iškyla neaiškumų, dvejonių ir klausimų dėl naujųjų lyderių politinio kurso. „Bet šiais laikais labiau reikėtų kalbėti apie pasaulinę netvarką. Šiandien ant kortos labai daug kas pastatyta: išrinkus D.Trumpą senasis XX a. pasaulis pasibaigė“, – tvirtino Vokietijos užsienio reikalų ministras.

Tokie jo žodžiai veikiausiai reiškia, kad po Antrojo pasaulinio karo, kai Amerika savanoriškai prisiėmė laisvojo pasaulio lyderės vaidmenį ir jo neatsisakė per visus Šaltojo karo dešimtmečius, gindama laisvę ir demokratiją nuo sovietinio imperializmo, prasideda dramatiški geopolitiniai pasikeitimai. Šūkis „Pirmiausia – Amerika!“ reiškia, kad ši šalis grįžta į kadaise vykdytą izoliacionizmo politiką. Galbūt Amerikos politiniu, ekonominiu, kultūriniu ir kariniu vyravimu paremta tarptautinė tvarka nebuvo ideali, bet kai gatvėje nebelieka tvarką prižiūrėjusio policininko, netrukus prasideda gaujų karai. Laimi aršiausi ir stipriausi, o mažiems ir silpnesniems belieka rūpintis, kaip išgyventi džiunglių sąlygomis.

Keliantys nerimą signalai

D.Trumpo inauguracinėje kalboje nuskambėjusios aiškios užuominos, kad JAV turi peržiūrėti savo užsienio politiką iš naujo pasverdamos, kokios naudos gauna iš politinių sąjungų, kelia nelinksmų minčių ne tik Lietuvai. Jau anksčiau D.Trumpas yra suabejojęs NATO nauda JAV, aiškiai leidęs suprasti, kad kitos turtingos aljanso narės parazituoja saugumą joms užtikrinančios Amerikos sąskaita. Neseniai Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume D.Trumpo administracijos atstovas Anthony Scaramucci pareiškė, kad reikėtų peržiūrėti NATO sutartį ir galbūt „perbraižyti“ aljansą, kad jis atitiktų XXI ir XXII a. iššūkius. Ką tai reikštų praktiškai, dar sunku suprasti.

Galbūt D.Trumpas norėtų, kad didžiąją dalį NATO išlaidų padengtų ne Amerika, o likusios narės? O gal būtų iš esmės peržiūrėta transatlantinė politika, kad aljanso narės Europoje pirmiausia kliautųsi savo pačių gynybiniais ištekliais? Ispanijos dienraštis „El Pais“ redakciniame straipsnyje be užuolankų teigė, kad D.Trumpas kelia įtampą Europos ir Amerikos santykiuose: esą sulig kiekviena diena iš Vašingtono sklinda politiniai signalai apie tai, kad naujasis Amerikos prezidentas ruošia rimtą išbandymą transatlantiniams santykiams.

Jis griežtai kritikuoja ES ir NATO, o jo pagyros Vladimirui Putinui ir ketinimai atšaukti Rusijai taikomas sankcijas kartu su pažadu sugriežtinti europiečiams taikomas kelionių į JAV taisykles, anot „El Pais“, gali visiškai sujaukti transatlantinių santykių darbotvarkę.

Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ rašo, kad D.Trumpas nemėgsta Europos Sąjungos ir nori, kad ji iširtų. To paties, beje, siekia ir V.Putinas. Tokį JAV užsienio politikos posūkį „Le Monde“ pavadino beprecendenčiu: juk Europos suvienijimas tapo įmanomas tik dėl pokarinės JAV politikos, kuria buvo siekiama padaryti viską, kad susitaikytų Prancūzija ir Vokietija. Praėjus daugiau kaip 70 metų Amerikos prezidentas džiaugiasi Didžiosios Britanijos išstojimu iš ES, ir net svarsto apie tai, kad suvienytoji Europa nėra tarp didelių JAV interesų, kad tai automobilis, vairuojamas Vokietijos.

„Mes vėl įžengėme į nacionalizmo ir ksenofobijos erą. Naujo stebinančio pasaulio, visuotinės harmonijos, pažangos ir demokratijos viltys, kilusios po komunizmo kracho bei naujų rinkų atsivėrimo 1980-aisiais ir 1990-aisiais, visiškai išsisklaidė“, – perspėjo dienraštis „Financial Times“. Tačiau, pasak apžvalgininkų, D.Trumpas – tik naujosios eros atspindys, o ne kūrėjas. Būdamas realistas, jis anksčiau ar vėliau turės suprasti kurso „Pirmiausia – Amerika“ pasekmes savo šaliai.