Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pagamino alų, kuris buvo ragautas dar Jėzaus laikais

Jeruzalėje įsikūrusi alaus darykla teigia pagaminusi alų, kurio skonis grąžina į tuos laikus, kai gyveno Jėzus. Pateikti tokio gėrimo aludariai nebūtų galėję, jeigu Tel Avivo universiteto mokslininkai nebūtų atradę tais laikais augintų kviečių genomo. 

Žinovai tvirtina, kad gurkšnis alaus, pagaminto iš prieš du tūkstančius metų naudotų kviečių, gali padėti atsakyti į klausimą, kodėl vynas, o ne alus minimas Šventajame rašte.

„Perskaitėme tų vyrukų iš Tel Avivo universiteto straipsnį, kad buvo nustatytas senovės kviečių genomas, susisiekėme su jais ir po kelių dienų jau turėjome kelis kilogramus tokių kviečių. Tada pasigaminome alaus“, – pasakoja alaus daryklos savininkas Itaius Gutmanas.

Iš viso buvo pagaminta 20 litrų, kuriuos daugiausia ragavo alaus daryklos savininko bičiuliai. Daryklos savininkas teigia, kad daugiau virti tokio alaus neketina, mat gėrimas drumzlinas, alkoholio – trys procentai, o skonis dvelkia lyg medumi, lyg uogomis – tokį skonį, anot I. Gutmano, sukuria naudoti kviečiai.

Gamindami istorinį alų, aludariai pasidomėjo ir gėrimo istorija – esą ji prasidėjo Vidurio Rytuose, Mesopotamijoje.

Romėnai čia atvežė vyno, jis prigijo, vėliau buvo minimas Naujajame Testamente, o alus iškeliavo į Europą ir ten buvo pamėgtas.

Senieji Izraelitai, kaip teigia Žydų muziejus Miunchene, alaus galėjo atsivežti iš Egipto.

Rekomenduojami video