Ar yra vilčių, kad kitąmet užges šiais metais pasaulyje žioravę kruvini kariniai konfliktai? Tai vienas svarbiausių klausimų artėjant prie Naujųjų slenksčio.

Prognozuoti įvykius tarptautinėje arenoje, tuo labiau kariniais konfliktais galinčias pratrūkti aštrias politines krizes – labai keblus dalykas, tačiau JAV leidžiamo žurnalo „Newsweek“ redakcija surizikavo. Jos žurnalistai apklausė ekspertus, norėdami sužinoti jų nuomonę apie šiuo metu pasaulyje vykstančius karus ir galimybę juos užbaigti kitais metais.

Karas Ukrainoje

2014 metais Ukrainos rytuose kilęs karas tarp vyriausybinių šios šalies pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, paskelbusių „nepriklausomas“ pseudorespublikas, iki šio laiko nusinešė daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių. Tarp žuvusiųjų – apie 2 500 civilių gyventojų, tarp jų moterų ir vaikų. Dėl kilusio karo maždaug 1,6 mln. Ukrainos gyventojų liko be namų.

450 kilometrų ilgio fronto linija tarp Ukrainos kariuomenės ir Rusijos remiamų Luhansko ir Donecko separatistų, pasak JAV apžvalgininkų, yra trečioji pasaulyje pagal minų laukų skaičių. Nuo šių metų pradžios iki spalio mėnesio juose žuvo arba buvo sužeisti 103 civiliai.

Kol tarptautinės bendrijos dėmesio centre buvo karinis konfliktas Sirijoje, balistinių raketų bandymai Šiaurės Korėjoje ir kraštutinių dešiniųjų pergalės Vakarų Europos šalių rinkimuose, įšaldytas konfliktas Ukrainos rytuose buvo tiesiog pamirštas. Tačiau tai nereiškia, kad karas čia pasibaigė.

„Konfliktas tebėra toks pat, kaip ir buvo nuo pat pradžių, – „Newsweek“ žurnalistams sakė buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Ukrainoje Johnas E.Herbstas. – Nuo 2014 metų balandžio nebuvo dienos, kad Ukrainoje nevyktų mūšiai. Nuo to laiko kiekvieną dieną fiksuojami bent du paliaubų režimo pažeidimai.“ Buvusio ambasadoriaus teigimu, kad ir ką tvirtintų Maskva, šiuo metu Ukrainos teritorijoje yra keli tūkstančiai Rusijos kariškių. „Rusija kariauja su Ukraina. Jos rytinės dalies gyventojai nebūtų kėlę ginkluoto maišto prieš savo vyriausybę“, – sakė jis. Pasak diplomato, šiuo metu šis karinis konfliktas atsidūrė aklavietėje, nes Ukraina pasirodė esanti stipresnė ir atkaklesnė, nei tikėjosi Rusija, o Kremlius nesiryžta pradėti atviro didelio masto karo.

Ar galima tikėtis, kad 2018 metais šis karas pasibaigs? J.E.Herbsto manymu, neverta puoselėti tokios vilties. „Visa tai užtruks kelerius metus, o gal dešimtmetį ar dar ilgiau“, – sakė jis žurnalistams. Tačiau laikas esą veikia Ukrainos naudai. Vakarų ekonominės sankcijos, įvestos po Krymo aneksijos ir rusų kariuomenės įsiveržimo į Rytų Ukrainą, vis labiau silpnina Rusiją ir anksčiau ar vėliau padarys jai didelės žalos. „Tad Putinas, jeigu vėl taps prezidentu, galų gale bus priverstas ieškoti būdų, kaip „nepraradus veido“ užbaigti karą su Ukraina“, – teigė diplomatas.

Kraujuojanti Sirija

Nuo pilietinio karo Sirijoje pradžios 2011 metais jame žuvo daugiau nei 400 tūkst. žmonių, Sirija tapo didžiausiu pabėgėlių, užplūdusių Artimųjų Rytų ir Europos šalis, epicentru. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, šiuo metu iš Sirijos pasitraukusių pabėgėlių skaičius pasiekė 5,4 mln. Į konfliktą įsitraukus Rusijai, kuri remia Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, iki šių metų pabaigos pavyko pasiekti persilaužimą: bendromis Rusijos ir Irano pajėgų pastangomis pavyko išgelbėti Sirijos kariuomenę nuo sutriuškinimo, Kremlius net paskelbė apie pergalę prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje.

Pergalė labai reikalinga Rusijos vadovui V.Putinui, pradėjusiam naują prezidento rinkimų kampaniją, tačiau šiuo atveju ji tik menama. „Islamo valstybė“ vis dar kontroliuoja didelius Sirijos teritorijos plotus ir vis dar yra labai pavojinga. Mūšiai čia tęsiasi, ir ekspertai mano, kad karas Sirijoje nesibaigs ir kitais metais. Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto vyriausioji žvalgybos analitikė Jennifer Cafarella mano, kad tikimybė, jog 2018 m. Sirijoje įsivyraus taika, yra labai maža. „Islamo valstybė“ yra pasirengusi toliau tęsti kovinius veiksmus, vakarinėje Sirijos dalyje savo pajėgas turi „Al Qaeda“, ir ji pasiruošusi grįžti į Sirijos miestus bei persikelti į rytinę šalies pusę. Al Assado režimas visiškai priklauso nuo Rusijos ir Irano šiitų grupuočių, vykdančių puolamąsias ir gynybines operacijas, tačiau neatsisako planų susigrąžinti visos šalies teritorijos kontrolę“, – sakė analitikė. Anot jos, iki šio karo pabaigos dar labai toli, ir politiniame horizonte kol kas nematyti jokio diplomatinio sprendimo.

Šiaurės Korėjos sindromas

Šiemet gana netikėtai kilusi krizė Korėjos pusiasalyje, susijusi su itin aktyviais Šiaurė Korėjos branduoliniais ir raketiniais bandymais, sukėlė būgštavimų, kad kitąmet regionas (o gal visas pasaulis) gali atsidurti prie branduolinio karo slenksčio. Šiaurės Korėjai išbandžius tarpžemyninę balistinę raketą, kuri, kaip manoma, gali pasiekti bent jau vakarinę Amerikos pakrantę, Pchenjano režimo keliama potenciali grėsmė jau tapo tiesioginiu iššūkiu ir JAV.

Vašingtonas yra įsipareigojęs karine jėga ginti savo sąjungininkes regione Pietų Korėją ir Japoniją, bet dabar ir pats atsidūrė Šiaurės Korėjos raketų taikiklyje. Šios šalies vadovas Kim Jong Unas, remdamasis savo valstybės branduolinės ir raketinės programų laimėjimais, nori derėtis su Amerika iš jėgos pozicijų ir siekia būti pripažintas kaip naujos branduolinės valstybės lyderis. JAV vyriausybė atsisako tą daryti ir kol kas naudoja demonstratyvias atgrasymo priemones – vykdo karines pratybas Pietų Korėjoje, telkia regione vis didesnes laivyno ir aviacijos pajėgas. Prezidento Donaldo Trumpo patarėjai pasisako už diplomatinį problemos sprendimo būdą, tačiau jis tai viena, tai kita proga viešai pagrūmoja Pchenjanui karinės galios kumščiu ir neslepia linkstantis prie karinio problemos sprendimo scenarijaus. Neseniai JAV senatorius respublikonas Lindsey Grahamas pareiškė, kad tikimybė, jog D.Trumpas pradės karą su Šiaurės Korėja, yra maždaug 30 proc. Kad 2018 m. gali kilti karas, mano ir nemažai kitų ekspertų. „Aš manau, kad Amerikos ir Šiaurės Korėjos karinis konfliktas 2018 metais mažai tikėtinas, tačiau jis vis dėlto yra įmanomas, ir kur kas labiau nei bet kuriuo kitu metu po 1994 m. branduolinės krizės“, – pareiškė Kolumbijos universiteto Korėjos tyrimų fondo profesorius Charlesas K.Armstrongas.

Manoma, kad šiuo metu Šiaurės Korėja turi nuo 25 iki 60 branduolinių užtaisų. Tiesa, kol kas neaišku, ar visą laiką blefuojantis Pchenjanas iš tiesų yra sukūręs jų pritaikymo raketinėms galvutėms technologiją ir ar išmoko gaminti JAV teritoriją galinčias pasiekti balistines raketas. Daugelis ekspertų tvirtina, kad Amerikos ir Šiaurės Korėjos karas pareikalautų milijonų žmonių gyvybių. Neseniai JAV Kongreso paskelbtame dokumente teigiama, kad vien per pirmąsias tokio karo dienas, net ir nepanaudojus branduolinių ginklų, žūtų iki 300 tūkst. žmonių. Taigi, abiejų pusių strateginiai planuotojai turi apie ką pagalvoti, o mums belieka tikėtis, kad bent šio karo ateinančiais metais pasauliui pavyks išvengti.