Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
M. Laurinavičius: balsuodami už D. Trumpą kai kurie bando sugriauti sistemą

Nereikia manyti, kad visi už Donaldą Trumpą ketinantys balsuoti rinkėjai yra „runkeliai“, LRT RADIJUI sako politologas Marius Laurinavičius. Anot jo, dalis D. Trumpo elektorato – itin išsilavinusių žmonių grupė, kuri nori sugriauti jų nebetenkinančią JAV politinę sistemą, kad būtų sukurta nauja. „D. Trumpo fenomenas yra revoliucijos fenomenas. <...> Iš tikrųjų giluminiai visuomenės pokyčiai ir yra ta priežastis, kodėl mes turime tokius rinkimus, tokius kandidatus“, – tvirtina M. Laurinavičius prieš paskutinius kandidatų į JAV prezidentus debatus, kurie vyks trečiadienio naktį.

– Kiek tiesioginiai debatai tarp abiejų kandidatų realiai gali pakeisti balansą vieno ar kito kandidato naudai? Ar tai aktualiausia svyruojančioms valstijoms?

– Iš šalies stebėdamas tai, kaip vyksta diskusija apie Amerikos prezidento rinkimus Lietuvoje, kas akcentuojama tiek žiniasklaidoje, tiek komentaruose, manyčiau, nesuprantame, kad Amerikoje rinkimų sistema tokia, jog tu gali laimėti visuotinį balsavimą, t. y. surinkti daugiau balsų per visas JAV, bet pralaimėti rinkimus, nes ten yra Rinkikų kolegija*.

Viskas priklauso nuo valstijų. Kaip teisingai pasakėte, svarbiausios yra, ko gero, šešios valstijos, o pačios svarbiausios – trys: Ohajas, Pensilvanija ir Florida. Tai, kas įvyks ten, kas laimės ten, ir nulems rinkimų baigtį.

Šiek tiek skeptiškai žiūrėčiau į tai, kad debatai turi tokį esminį poveikį, kaip kalbama. Remiuosi pačių amerikiečių tyrimais, ne tik nuomonėmis. JAV universitetai daro visokius tyrimus ir, jų manymu, debatų poveikis sureikšminamas.

– Ar žinutės apie D. Trumpo požiūrį į moteris, elgesį su moterimis pasiekia jo elektoratą?

– Manau, kad didelės dalies nepasiekia. Dažnai priimame norimą už esamą. Įsivaizduojame, kad tai, ką jis šneka, kaip pasirodė vienuose ar kituose debatuose, yra baisu. Galvojame, kad jis tikrai pralaimėjo, bet nebūtinai taip pat mano tie rinkėjai, kurie pasiruošę už jį balsuoti.

Keistai nuskambės, bet skandalas dėl jo požiūrio į moteris jam naudingas. Pirmiausia, jis labai gerai pasirodė per antruosius debatus. Visą kaltę, kuri buvo lyg ir mesta jam, D. Trumpas sėkmingai permėtė Hillary Clinton, kuri neturėjo ką atsakyti į tai, kad ji puolė tas moteris, kurias jos vyras iš tiesų išnaudojo.

Kol kas mes turime informacijos apie tai, ką D. Trumpas kalba, tą vaizdo įrašą . H. Clinton vyras iš tiesų išnaudojo moteris. Pati H. Clinton jas puolė.

Jei kalbame apie rinkėjus, tai kamuoliukas smarkiai permestas į H. Clinton pusę. Kitai daliai rinkėjų tai visiškai nesvarbu. Ta rinkimų kampanija Amerikoje daug sudėtingesnė. Ji supaprastintai pateikiama ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje.

– Kokios įtakos gali turėti tai, kad nuo D. Trumpo atsiribojo dalis aukšto rango respublikonų?

– Sakyčiau, tai jam vėl naudinga. Supaprastintai, labai ciniškai ir negražiai kai kurie dalį rinkėjų vadina „runkeliais“. Manome, kad Amerikoje tai yra D. Trumpo rinkėjas.

Ne, D. Trumpo rinkėjai yra daug platesnės visuomenės grupės. Viena jų – absoliučiai išsilavinusi, viską suprantanti. Ko gero, mums ji būtų artima daugeliu dalykų, bet jų vienintelis pagrindinis tikslas, dėl kurio jie nori, kad D. Trumpas būtų išrinktas, – kad jis sugriautų tą sistemą.

Jie įsivaizduoja, kad sistema Amerikoje absoliučiai nebeatitinka žmonių poreikių ir ją būtina sugriauti. Tai, kad nuo D. Trumpo atsiribojo tikrai nemaža dalis vadinamojo establišmento, aukštų partinių veikėjų, politinių veikėjų, ko gero, jam tik padės.

Iš tikrųjų D. Trumpo fenomenas yra revoliucijos fenomenas. Amerikoje ta revoliucija vyksta iš abiejų pusių. <...> Iš tikrųjų giluminiai visuomenės pokyčiai ir yra ta priežastis, kodėl mes turime tokius rinkimus, tokius kandidatus.

– Ar, nesvarbu, kam tapus prezidentu, JAV liks susiskaldžiusios? Turiu omeny, ar tai nebus panašu į „Brexit“?

– Nepaisant visų apklausų, nepaisant visokių kitų vertinimų, deja, aš ir toliau manau, labai to nenorėdamas, kad D. Trumpas gali ir, ko gero, laimės. Bet jūs teisingai sakote – kad ir kokie būtų rinkimų rezultatai, šie rinkimai niekaip nesuvienys visuomenės, tik dar labiau suskaldys.

Tai pavojinga visam pasauliui, nes Amerika pasaulyje yra ar bent jau turėtų būti stabilizuojantis veiksnys. Deja, žvelgiant į perspektyvą atrodo, kad tos destabilizacijos bus dar daugiau pačiose JAV. Tai atsilieps visiems tarptautiniams santykiams.

* Prezidentas JAV renkamas netiesiogiai. Rinkėjai valstijose išreiškia savo nuomonę, kurį kandidatą jie palaiko, tačiau kiekvienai valstijai atstovauja Rinkikų kolegijos nariai. Kiekviena valstija kolegijoje turi skirtingą atstovų skaičių. Pavyzdžiui, tankiausiai apgyvendintai Kalifornijai atstovauja 55, o Aliaskai – tik trys rinkikai. Kandidatui, net ir minimalia persvara laimėjusiam visuotinius rinkimus kurioje nors valstijoje, atitenka visi tos valstijos balsai Rinkikų kolegijoje. Nors pagal JAV konstituciją rinkikai gali balsuoti už savo pasirinktą kandidatą, jie yra įsipareigoję balsą atiduoti už tą kandidatą, kurį labiausiai palaikė jų valstijos rinkėjai.

Rekomenduojami video