Volterui priskiriamas posakis, kad Dievas yra didelių batalionų pusėje, tačiau niekas nepaneigs, kad net ir technologijų amžiuje, kai didžiąją dalį juodo darbo už žmones atlieka mašinos, skaičiai vis dar reiškia daug – ir kare, ir bandant nuo jo atgrasyti. Štai čia NATO ir susiduria su problema, „The Observer“ rašo saugumo ekspertas, buvęs JAV nacionalinio saugumo agentūros analitikas ir kontržvalgybos pareigūnas Johnas R. Schindleris.
Rytinės NATO sienos sergėtoja
Rytiniame Aljanso flange yra keletas šalių, kurių kariuomenės, palyginti su kaimyninės Rusijos karine galia, tėra nykštukinės. „Štai, pavyzdžiui, Estijoje dėmesio ir išteklių karybos reikalams pastaruoju metu skiriama išties daug. Bet jei kiltų karas, šią vos per milijoną gyventojų turinčią valstybėlę Kremliaus pajėgos sulygintų su žeme, kol NATO sąjungininkių pajėgos atvyktų į pagalbą“, – rašo J. R. Šindleris.
Išimtis, anot jo, – Lenkija, kuri saugo Šiaurės Atlanto aljanso pažeidžiamo rytinio flango ramybę. Lenkijos kariuomenė – tai tarsi gynybinis įtvirtinimas, saugantis NATO šalis nuo agresijos iš Rytų, ypač – turint galvoje, kad Lenkija ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi, kurioje dislokuotos naujausio modelio balistinės raketos, nukreiptos Vakarų kryptimi.
Nežiūrint į tai, kad šiuo metu NATO yra išrikiavusi savo kuklias atgrasomąsias pajėgas palei Rusijos sieną (įskaitant rotacinę JAV kariuomenės šarvuotąją brigadą Lenkijoje), realybėje Kremliaus agresijos prieš NATO sėkmė arba nesėkmė priklausytų praktiškai tik nuo Lenkijos pajėgumo pasipriešinti.
Gera žinia, pasak rašinio autoriaus J. R. Schindlerio, yra ta, kad nors dabartinė dešinioji Lenkijos vyriausybė dėl savo politikos yra intensyviai plakama, tačiau paneigti, kad į Rusijos keliamą grėsmę ji žiūri rimtai, negali niekas. Šiandien Lenkijos pastangos modernizuoti kariuomenę yra vienos reikšmingiausių visame NATO iš dalies ir todėl, kad ji – viena iš saujelės Šiaurės Atlanto aljanso šalių, kariuomenei skiriančių „reikalaujamus“ 2 proc. BVP.
Kuriama nauja – ketvirta – divizija
Rezultatai, pasak J. R. Šindlerio, – įspūdingi. Aktyvią tarnybą atliekančių karių skaičius per pastaruosius trejus metus šoktelėjo nuo 100 iki 130 tūkst., o iki 2025 jų bus net 200 tūkst. Įsigyta visų kategorijų naujos ginkluotės, o svarbiausia – sudarytas 4,75 mlrd. dolerių vertės sandoris dėl raketų „Patriot“ pirkimo iš didžiausios pasaulyje kreipiamųjų raketų gamintojos, amerikiečių bendrovės „Raytheon“.
2017 m. Lenkijoje suformuotos Teritorinės gynybos pajėgos – kažkas panašaus į JAV nacionalinę gvardiją. Šias pajėgas sudaro 17 lengvųjų pėstininkų brigadų, kurios yra išsidėsčiusios visose šalies vaivadijose. Jų tikslas – užkirsti kelią galimam „žaliųjų žmogeliukų“ pasirodymui iš Rusijos pusės.
Sausumos pajėgos Lenkijoje jau daugiau kaip šimtmetį skirstomos į divizijas. Divizija – pagrindinis kariuomenę formuojantis junginys su savo pėstininkais, tankais, artilerija ir gynybos sistemomis. Lenkijos sausumos pajėgas vos prieš kelias dienas sudarė 3 divizijos. Palyginimui, aktyvią JAV kariuomenę sudaro 10 divizijų, kiekvienoje jų – nuo 15 iki 20 tūkst. karių, dauguma turi po tris–keturias manevrines brigadas.
Per savaitgalį Lenkijoje suformuota dar viena – jau ketvirta – divizija. Tai, pasak eksperto, yra žingsnis, dėl kurio atgrasomosios pastangos rytinėje Šiaurės Atlanto aljanso dalyje tampa gerokai paveikesnės. Kaip prieš kelias dienas pranešė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, šios ketvirtosios divizijos štabas bus įkurdintas Siedlice, o vėliau persikels arčiau rytinės sienos.
J. R. Schindleris atkreipia dėmesį į vieną iš anomalijų, su kuriomis šiandien tenka susidurti Lenkijos kariuomenei: nuo Šaltojo karo laikų, kai Varšuvą kontroliavo komunistų partija, o NATO buvo didis priešas, didžioji dalis Lenkijos karinių išteklių tebėra sutelkta vakarinėje šalies dalyje, t. y. priešingoje pusėje negu ta, iš kurios dabar kyla grėsmė. Vis dėlto pamažu situacija kinta – Varšuva pergrupuoja savo kariuomenę, kad atlieptų Rusijos grėsmę.
Įprasminamas Geležinės divizijos atminimas
Naująją diviziją sudarys trys manevrinės brigados, iš kurių dvi egzistuoja jau dabar, o trečiąją ketinama suformuoti kuo greičiau.
J. R. Schindleris primena, kad Lenkams istorija reiškia labai daug. Šalies kariuomenė – ne išimtis. Ji didžiuojasi savo tradicijomis, todėl naujoji divizija bus pavadinta 18-ąja mechanizuotąja divizija. Taip pratęsiama anksčiau veikusios 18-osios divizijos, dėl savo didvyriškumo 1920-aisiais prie Varšuvos vartų sustabdant Kremliaus invaziją dar vadinamos Geležine divizija, tradicija.
Lenkijos gynybos ministras M. Blaszczakas informavo, kad atgimusios 18-osios divizijos vadas, brigados generolas Jaroslawas Gromadzinskis, pareigas pradės eiti rugsėjo 17-ąją – tą pačią dieną 1939 m. Josifas Stalinas prisijungė prie Adolfo Hitlerio surengtos invazijos į Lenkiją. J. R. Schindlerio teigimu, lenkai šią datą prisimena labai gerai.
Tiesa, jie prisimena ir 2009-ųjų rugsėjo 17-ąją, kuomet JAV prezidentas Barackas Obama atmetė Pentagono planus Lenkijos ir Čekijos teritorijoje dislokuoti raketinės gynybos sistemas. Bet praėjus devyneriems metams, Lenkija, NATO ir Amerika gyvena jau visai kitoje realybėje.
Prezidento B. Obamos siekis „perkrauti“ santykius su Maskva galutinai subyrėjo į šipulius po Rusijos agresijos prieš Ukrainą 2014 m. bei Kremliaus įžūlaus kišimosi į Vakarų reikalus ir netgi JAV prezidento rinkimus. Kadaise Varšuvos įspėjimų dėl Vladimiro Putino niekas neišgirdo nei Vašingtone, nei daugelyje kitų NATO sostinių, tad pastaraisiais metais NATO savo kailiu mokėsi skausmingas pamokas apie Rusiją, kad įsitikintų tuo, ką lenkai jau seniai puikiai žinojo.
Signalas Maskvai
Ketvirtos divizijos atsiradimas Lenkijos kariuomenėje jokių strateginių pokyčių nenulems, įsitikinęs apžvalgininkas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Lenkija apskritai deda didžiules pastangas modernizuodama savo kariuomenę, šis žingsnis – labai rimtas signalas Maskvai.
Nuo šiol Maskva gali būti tikra, kad bet kokie agresyvūs jos kėslai prieš NATO rytinę sieną jai gali smarkiai atsirūgti. Lenkijos kariuomenė pasirengusi ginti Vakarus ir sulaikyti Rusijos invaziją į Europą – lygiai taip, kaip tai padarė prieš 98 metus prie Varšuvos vartų.
„Vis dėlto Lenkija norėtų, kad ir jos sąjungininkai neliktų nuošaly“, – primena J. R. Šindleris. Varšuva visų pirma siekia, kad šalies teritorijoje būtų įkurta nuolatinė JAV kariuomenės bazė, ir net siūlosi už tai sumokėti.
„Patyrę sąjungininkų išdavystę 1939-aisiais, lenkai nori tikėti, kad kovoje prieš agresiją daugiau niekada neliks vieni. Bet nepriklausomai nuo to, dislokuos Pentagonas daugiau pajėgų palei rytinę NATO sieną ar ne, Vakarai gali būti tikri, kad Lenkija pasiruošusi gintis, kaip tai darė jau ne sykį per savo ilgą istoriją“, – rašo J. R. Schindleris.