Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kazachstano žemės reforma kelia aistras

Kazachstano žemės kodekso pataisos, leidžiančios privatizuoti žemės ūkio paskirties žemę, šalyje sukėlė netikėtas aistras. Surengta keletas protesto akcijų (tai šiai valstybei nebūdinga), didžiausiame šalies mieste Almatoje policija nutraukė protestuotojų surengtą spaudos konferenciją ir sulaikė 10 aktyvistų.

Bijo užsieniečių

Oficialiai teigiama, kad įstatymų pakeitimų tikslas – ūkio stimuliavimas. Tačiau reformos priešininkai turi savų argumentų. Anot jų, užsieniečiai supirks žemę, per dvejus trejus metus nualins derlingą dirvą, ir Kazachstanas niekada nebesusigrąžins parduotų žemių. Tai kelia aistras, nors iš tiesų užsieniečiams žemės neketinama pardavinėti. Kazachstanas ypač daug tikisi iš žemės ūkio sektoriaus, kaip iš perspektyvios ekonomikos šakos. Šaliai reikalingi žmonės, galintys investuoti ne tik į žemės ūkį, bet ir į produkcijos perdirbimą.

Pati reforma reikalinga, nes Kazachstanas pastaraisiais metais siekia ekonomikos diversifikavimo, kad šalis nebūtų susieta su kokiu nors konkrečiu jėgos centru ar kuria nors pramonės sritimi, pvz., naftos ar urano gavybos. Todėl valstybė didina savo dalį naftos projektuose, anksčiau lengvatinėmis sąlygomis perduotuose Vakarų koncesininkams, ir vis plačiau atveria rinką užsienio šalims.

Tačiau žemė kadaise klajokliais buvusiems kazachams turi sakralinę prasmę. Matyt, todėl Žemės kodekso pataisos ir sukėlė tokį rezonansą. Pataisų esmė – nuo 2016 m. liepos 1 d. žemdirbystei tinkama žemės galės būti privatizuojama – šalies piliečiams bus leidžiama nusipirkti žemės. Pirmumo teisę turės tie, kurie ją jau dirba.

Tik nuoma

Užsieniečiai dirbamą žemę ir toliau galės tik nuomotis. Tokia tvarka galioja iki šiol, nors po nepriklausomybės žemės įstatymai Kazachstane keitėsi ne kartą – vienu metu užsieniečiams buvo leidžiama nuomotis žemę net 99 metams. Vėliau terminas sutrumpintas. Užsienio investuotojams, remiantis prieš pusantrų metų įvestomis pataisomis, žemės nuomos laikotarpį leista padidinti nuo 10 iki 25 metų, nes žemės ūkiui reikia didelių investicijų, o pelno sulaukiama negreitai. Būtent trumpas žemės nuomos laikotarpis stabdė užsienio investicijų srautą į žemės ūkio sektorių, be to, kartais provokuodavo grobuonišką žemdirbystę pagal principą „po mūsų – nors ir tvanas“. Kiekvienas verslininkas siekia pelno, o jeigu jam gauti skiriama per mažai laiko, iš žemės išspaudžiami „visi syvai“.

Vietos politikai spėja, kad neramumai dėl žemės įstatymų pakeitimų buvo mėginimas šalyje sukelti chaosą. Tai tarsi patvirtina Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, kuris neseniai pasakė: „Jeigu mes mitinguosime, pasaulis vystysis toliau, niekas mūsų nelauks ir mes atsiliksime. Мes niekam neleisime pasinaudoti krize taikai ir stabilumui mūsų namuose pažeisti. Kazachstano gyventojai nenori, kad pasikartotų Ukrainos įvykiai. O tiems, kurie ketina čia įgyvendinti panašius scenarijus, mes taikysime griežčiausias priemones.“

Rekomenduojami video