Otava pasiųs tūkstantį karių į Latviją, kur bus suformuotas vienas iš keturių NATO batalionų Rytų Europoje, reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, ketvirtadienį pranešė Kanados žiniasklaida.

Kartu su JAV, Britanija ir Vokietija Kanada „įkurs ir vadovaus“ greitojo reagavimo brigadai, kuri „prisidės prie NATO sustiprinto buvimo priešakinėse pozicijose Rytų ir Vidurio Europoje“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kuriame taip pat nurodoma, jog daugiau detalių bus pateikta per vėliau liepą Lenkijoje vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą.

„Būdama atsakinga partnerė pasaulyje, Kanada stovi petys į petį su savo NATO sąjungininkai, dirbdama, kad atgrasytų agresiją ir užtikrintų taiką bei stabilumą Europoje“, – sakoma gynybos ministro Harjito Sajjano (Hardžito Sadžano) pranešime.

Ši žinia buvo paskelbta kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paragino Otavą labiau palaikyti NATO, sakydamas kalbą Kanados parlamente.

Aljansas šiuo metu stiprina savo karinius pajėgumus rytiniame sparne, vykdydamas programą, neturinčią precedento nuo Šaltojo karo pabaigos.

Kanados kariai sudarys ketvirtadalį iš 4 000 NATO karių, kurie bus dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant atsverti Kremliaus keliamą grėsmę po jo veiksmų Kryme ir indėlio pakurstant ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje, pranešė Kanados žiniasklaida.

Tas kontingentas, kurio dislokavimas bus užbaigtas ateinančiais metais, tikriausiai bus patvirtintas per šį mėnesį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje.

NATO sausumos pajėgų vadas JAV generolas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) praeitą savaitę pabrėžė, rytinis Aljanso sparnas yra pažeidžiamas, sakydamas, kad šiuo metu Baltijos šalių nebūtų įmanoma apginti, jeigu Rusija surengtų invaziją.