Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kam Rusija žvangina ginklais?

Ką tik Rusijos Tolimuosiuose Rytuose pasibaigusios karinės pratybos „Vostok 2018“ buvo pačios  didžiausios nuo 1981 metų. Kam ir kokį signalą siunčia Maskva demonstratyviai žvangindama ginklais?

Tapo strateginėmis

Dar gerokai iki šių pratybų pradžios Rusijos karinė vadovybė kiekviena proga stengėsi pabrėžti jų strateginį pobūdį ir svarbą. Keliuose dideliuose kariniuose poligonuose Užbaikalėje, Buriatijoje, Primorjė 297 000 kariškių, 36 000 tankų ir šarvuočių, apie 1000 lėktuvų vykdė rezervų telkimo, permetimo ir koncentravimo operacijas. Taktinėse pratybose buvo imituojamas priešo užimtų placdarmų puolimas, vykdomi kiti numatytų karinių operacijų scenarijai. Pratybos vyko ne tik sausumoje ir danguje, bet ir jūroje: šalia Rusijos krantų buvo sutelkta apie 80 Rusijos šiaurės ir Ramiojo vandenyno laivynų karo laivų.

Rusijos propaganda labai stengėsi pabrėžti, kad tai pirmosios Rusijos kariuomenės pratybos, kuriose dalyvavo Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos pajėgos – apie 3 200 karių su tankais, šarvuočiais, kita sunkiąja technika, karo lėktuvais. Manevruose taip pat dalyvavo ir Mongolijos ginkluotosios pajėgos, tačiau jų karinio personalo dydis nenurodytas.

„Vostok 2018“ eigą stebėję įvairių šalių kariniai ekspertai vieningai konstatavo, kad tai buvo pati didžiausia Rusijos karinės galios demonstracija nuo Šaltojo karo pabaigos. Panašaus pobūdžio didelio masto operatyvinės-strateginės pratybos Sovietų Sąjungoje vykdavo kiekvieną rudenį. Jose dalyvaudavo centrinės šalies dalies, Sibiro ir Tolimųjų Rytų karinių apygardų pajėgos. Tačiau, skirtingai nuo ankstesniųjų, šiemet šias pratybas Rusijos gynybos ministerija įvardijo kaip strategines. Jose didžiausias dėmesys buvo skirtas dviejų kovinių grupuočių, į kurias buvo padalytos visos pratybose dalyvavusios pajėgos, tarpusavio sąveikai.

RUSSIA-DEFENCE-ARMY-DRILLS

Kaip pagrindiniai „Vostok 2018“ tikslai buvo įvardyti Rusijos kariuomenės galimybių vykdyti įvairaus pobūdžio kovines operacijas rytiniame karo veiksmų teatre stiprinimas, karinių pajėgų permetimo dideliais atstumais į Tolimųjų Rytų rajonus tobulinimas, sausumos pajėgų ir Ramiojo vandenyno laivyno sąveikos gerinimas. Tiesa, kai kurie ekspertai iškart suabejojo Rusijos gynybos ministerijos pateiktais „Vostok 2018“ mastą apibūdinančiais skaičiais: pavyzdžiui, nepriklausomo karinio eksperto Aleksandro Golco teigimu, jeigu iš tikrųjų pratybose dalyvautų 300 tūkstančių kariškių, tokio jų skaičiaus perkelti į Tolimuosius Rytus nebūtų įmanoma kelioms savaitėms neparalyžiavus visas centrinę Rusijos dalį su Tolimaisiais Rytais siejančias geležinkelių magistrales. Tokie veiksmai būtų sukėlę transporto chaosą ir ekonominę suirutę, nes visas krovinių srautas į Rusijos rytus būtų ilgam sustabdytas.

Kas tas priešas?

Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „Vostok 2018“ yra pirmosios pratybos Rusijos rytinėje dalyje, kuriose atvirai pristatytas dviejų valstybių karinis konfliktas. Šiuo požiūriu Kinijos kariuomenės dalinių dalyvavimas Rusijos poligonuose tarsi turėtų reikšti, kad Rusijos ir Kinijos pajėgos per karinį konfliktą pratinasi veikti išvien, mokosi naudoti vieningą taktiką. Kita vertus, neišvengiamai kyla loginis klausimas – kas tas menamas karinis priešininkas, prieš kurį kartu veiktų rusai ir kinai? Kokia karinė galybė kelia rimtą pavojų Rusijos Tolimiesiems Rytams? Gal Mongolija? Japonija? O gal Šiaurės Korėja? Ar vis dėlto Amerika, remiama NATO sąjungininkų, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nutarusi užvaldyti rytinę Rusijos dalį?

Nors tokie klausimai kelia šypseną, aiškaus atsakymo į juos nei Rusijos karinė vadovybė, nei valstybinė propaganda nepateikė. Jie taip ir liko kyboti ore Rusijos ir Kinijos žiniasklaidai entuziastingai paskelbus apie dviejų valstybių strateginės partnerystės stiprinimą, prie kurio taip prisidėjo „Vostok 2018“ pratybos. Toks entuziazmas gerai suprantamas – šiuo metu ir Rusijos, ir Kinijos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra gerokai pašliję. Vašingtonas toliau tęsia prekybos karą su Pekinu ir nerodo jokių ženklų, kad bus sušvelnintos ar atšauktos ekonominės sankcijos Rusijai. Taigi, stiprėjantis Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas, taip pat ir karinėje sferoje, tarsi meta iššūkį Jungtinių Valstijų dominavimui tarptautinėje arenoje.

Vis dėlto kai kurie ekspertai ragina nepasiduoti propagandos įtaigai: jų teigimu, „Vostok 2018“ iš dalies galima laikyti kariniu spektakliu Vakarams dar labiau įbauginti. O strateginė partnerystė su Kinija galbūt gražiai atrodo Kremliaus kabinetuose, eiliniai rusai apie ją mano ką kita. Pavyzdžiui, sociologinių tyrimų centro „Levada“ duomenimis, Rusijos gyventojų, norinčių uždrausti Kinijos piliečiams atvykti dirbti į šalį, skaičius pastaraisiais metais išaugo nuo 15 iki 31 proc. Eiliniai rusai nenori, kad kinai keltųsi į Rusijos Tolimuosius Rytus ir Užbaikalę, nors ten verkiant trūksta darbo jėgos.

„Mes – geri draugai, ir mūsų draugystė tampa dar stipresnė“, – visai neseniai Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, vaišindamas jį savo iškeptais blynais, sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Svečias ragavo ir pritariamai šypsojosi. Vis dėlto problema ta, kad, apklausų duomenimis, vos 4 proc. rusų teigia galintys įsivaizduoti, jog turi draugą kiną. Įvairių minčių apie Kinijos ir Rusijos draugystę kelia ir demografiniai faktai: dėl žemo gyvenimo lygio, buksuojančios ekonomikos, klestinčios korupcijos, griūvančios infrastruktūros rusai vis sparčiau bėga iš Tolimųjų Rytų į centrinę šalies dalį. Daugelio su Kinija besiribojančių Rusijos rajonų ekonominę gyvastį palaiko tik prekybos ryšiai su Kinijos pasienio sritimis ir kinų verslininkų investicijos į žemės ūkio bendroves ar medienos pramonės įmones.

Didelis ir mažas

Skaičiuojama, kad dėl vidinės migracijos gyventojų Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir toliau mažėja, šiuo metu jų likę mažiau nei 6 milijonai. Kiek kinų gyvena Rusijoje, tiksliai pasakyti sunku, oficialūs duomenys, manoma, neatspindi tikrosios padėties. Kai kurių šaltinių duomenimis, jų gali būti nuo 300 iki 500 tūkstančių. Anot Rusijos spaudos, darbo migrantai iš Kinijos Užbaikalėje ir Tolimuosiuose Rytuose yra labai pageidaujami darbdavių, nes tai dažniausiai darbštūs, neįnoringi, negeriantys darbuotojai. Kinams šioje Rusijos dalyje jau išnuomota šimtai tūkstančių hektarų dirbamos žemės – ir labai palankiomis sąlygomis. Nuomos sutartys sudaromos 49 metams, metinis nuomos mokestis už vieną hektarą tėra simbolinis, vos 5 JAV doleriai. Kinai Užbaikalėje ir Rytų Sibire augina javus, kukurūzus, daržoves, vaisius, daugelis užsiima kiaulininkyste. Rusijos spaudoje buvo skelbta, kad beveik visi miškai netoli Kinijos ir Rusijos pasienio yra išnuomoti kinų medienos paruošų įmonėms.

Turint mintyje, kad Kinijos gyventojų skaičius yra kone 10 kartų didesnis nei Rusijos, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas taip pat 10 kartų lenkia Rusijos BVP, kad Kinijos ekonomika pastaruoju metu kasmet išaugdavo maždaug 7 proc., o Rusijos – apie 1,5 proc., abiejų valstybių draugystė ir strateginė partnerystė atrodo šiek tiek kitaip. Rusija yra aiškiai silpnesnioji pusė, kurios kaip lygiateisės partnerės įvaizdį dar kol kas stiprina į Kiniją gausiai eksportuojami gamtos turtai, tarp jų nafta ir gamtinės dujos, bei prikišamai demonstruojama karinė galia. Tačiau ar ilgam to užteks?

Nors per „Vostok 2018“ pratybas buvo gerai įvertintas Rusijos ginkluotųjų pajėgų gebėjimas transportiniais lėktuvais iš centrinės šalies dalies permesti į Tolimuosius Rytus tūkstančius kareivių ir karininkų, kurie Užbaikalėje esančiose karinėse bazėse gavo užkonservuotus tankus ir šarvuočius, tikrovėje – realaus, o ne įsivaizduojamo karinio konflikto atveju – viskas gali būti ne taip sklandžiai. Pasak Vakarų karinių ekspertų, jei kiltų Rusijos ir Kinijos karinis konfliktas (o Kinijos teritorinės pretenzijos Rusijai tikrai nepamirštos), Maskva galėtų kliautis nebent branduoliniais ginklais, rizikuodama ir pati sulaukti atsakomojo Pekino smūgio.

Konvenciniame kare jėgos būtų nelygios. Antai vien Kinijos šiaurės karinėje apygardoje, šalia Rusijos sienos, yra sutelktos trys armijos. Prieš kelerius metus Rusijoje sukurtame dokumentiniame filme „Kinija –  mirtinas draugas“ teigiama, kad Kinijos kariuomenės tankai Chabarovsko miestą, esantį už 30 kilometrų nuo sienos, pasiektų vos per pusvalandį. Chabarovskas yra antras pagal dydį miestas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose po Vladivostoko. Įdomu, ar Rusijos karinė vadovybė tokį scenarijų ir toliau laiko mažiau realiu už amerikiečių ar japonų išsilaipinimą kur nors ties Vladivostoku?

 

Rekomenduojami video