Keičiasi galių dinamika

Portugalijos pakrantės mieste Kaskaise šalia jūros kyla vis nauji pastatai, o juos įsigyja ne portugalai ar turtingi vakariečiai, o valdantysis Angolos elitas. Miesto plėtra portugalų vadinama „angoliečių statybomis“. Tuo metu didžiausiame prekybos bulvare šalies sostinėje Lisabonoje Angolos elitas perka dizainerių kurtus drabužius, rankines ir aksesuarus. Šalia prabangių parduotuvių įsikūręs ir vietinis turtingiausios Afrikos moters Isabel dos Santos biuras – ji milijardierė iš Angolos, investuodama į šalies žiniasklaidą, energetiką ir net bankus, ilgainiui tapo viena įtakingiausių Portugalijos figūrų.

Pinigai, milžiniškomis sumomis plūstantys į Portugaliją, atkeliauja iš šimtmetį portugalų valdytos, dažnai brutaliais metodais, Angolos. Šiandien ši Afrikos valstybė yra viena stambiausių naftos gavėjų, o šalį iki šios savaitės 38 metus valdė I. dos Santos tėvas – prezidentas Jose Eduardo dos Santosas.

Angolos valdžios elitas taip pasipelnė per jo prezidentavimo laikotarpį ir tiek pinigų investavo Portugalijoje, kad, Lisabonai pradėjus tyrimą dėl Angolos pareigūnų korupcijos atvejų Portugalijoje, o Angolai pagrasinus nutraukti diplomatinius ryšius, Portugalijos užsienio reikalų ministras suskubo atsiprašyti Angolos. Žinoma, šis Portugalijos diplomatų nusileidimas paskatino kalbas dėl pasikeitusios galių dinamikos tarp abiejų šalių.

„Mūsų pasąmonėje buvo įstrigę, kad Angola – neturtinga valstybė, kuriai reikia pagalbos, o staiga angoliečiai ėmė padėti mums pirkdami daiktus, kurių mes nesugebame įpirkti. Tai lyg, pavyzdžiui, jeigu jūsų namų prižiūrėtojas staiga imtų ir nusipirktų jūsų namą“, – taip apie įvykusį pokytį pasakoja portugalų žurnalistas Celso Felipe, knygos „Angolos galia Portugalijoje“ autorius.

Milijardai investicijų Angolos elitui atvėrė kelią į Europą

Beveik prieš dešimtmetį abi valstybės sukūrė puikias sąlygas naujiems santykiams: Portugalija buvo įstumta į finansų krizę, o štai Angola galėjo džiaugtis aukštomis naftos kainomis – tai leido gerokai praturtėti šalies elitui, ypač prezidento šeimai ir jo artimiausiems žmonėms.

Angola dažniausiai priskiriama prie labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžia, kad Portugalija silpnai kovoja su pinigų plovimu ir kyšininkavimu, ypač kai tai liečia Angolos piliečius. Angoloje Portugalija neretai pavadinama pinigų plovimo mašina.

Kai Portugalija, buvusi Angolos kolonizatorė, prieš keletą metų išgyveno milžinišką krizę ir buvo priversta prašyti daugiau nei 110 mlrd. dolerių paskolos iš tarptautinių kreditorių, šalis tetroško užsienio investicijų. Investicijos iš Angolos padėjo daugybei Portugalijos kompanijų, įskaitant bankus, išgyventi.

„I. dos Santos įnešė daugybę pinigų į Portugalijos bankus, visi žinome, kodėl... Todėl, kad jai priklauso didelės kompanijos Angoloje, įskaitant „Unitel“, didžiausią Angolos mobiliojo ryšio operatorių. Kitas klausimas – kaip ji sugebėjo įsteigti tą kompaniją ir susižerti tiek pinigų. Tačiau tai ne mano banko problema“, – taip Portugalijos žiniasklaidai teigė Luisas Mira Amaralis – vieno pagrindinių Portugalijos bankų vadovas.

Milijardai investicijų Portugalijoje Angolos elitui atvėrė kelią į Europą. Pavyzdžiui, I. dos Santos, kurios turtas siekia 3,5 mlrd. dolerių, nuolat sukasi tarp Holivudo ir Europos garsenybių. Nors jos verslas ir skaidrumas smarkiai kvestionuojamas, neseniai ji skaitė pranešimą Londono ekonomikos mokykloje.

Santykiai su Portugalija ims keistis

Tačiau dabar šių šalių santykiuose kyla įtampa ir greičiausiai bus naujų pokyčių. Naftos kainos nukritusios, o štai Portugalijos ekonomika atsigauna, kas natūraliai keičia dviejų šalių santykių ir galių balansą. Maža to, rugpjūčio 23 d. Angola išsirinko naują prezidentą ir keturis dešimtmečius šalį valdęs J. E. dos Santosas pasitraukia. Ši besikeičianti politinė padėtis kelia daug neaiškumo tiek Angoloje, tiek Portugalijoje.

Angola po daugiau nei 25 metus trukusio pilietinio karo 2002 m. pasiekė taiką. Taika leido išplėsti ir naftos gavybą, kuri ilgainiui Angolą pavertė viena stipriausių naftos gavėjų pasaulyje. Šiuo verslu sėkmingai pasinaudojo Angolą valdantis elitas, kuris didžiąją dalį gaunamų pajamų investavo užsienyje. Skaičiuojama, kad 2002–2015 m. Angolos kompanijos užsienyje investavo beveik 200 mlrd. dolerių. Vis dėlto 25 mln. gyventojų turinčioje Angoloje ekonominė ir socialinė nelygybė viena didžiausių pasaulyje. Pusė dirbančių Angolos gyventojų uždirba mažiau nei 3 dolerius per dieną.

Ekspertai spėja, kad greičiausia po prezidento rinkimų Angoloje šalies santykiai su Portugalija ims keistis. Juolab kad Portugalijoje vis dažniau kalbama apie Angolos piliečių vykdomus korupcinius veiksmus, o, užsitęsus naftos krizei, Angolos, kartu ir valdžios elito, ekonominės galios menksta.

„Angola buvo korupcijos būstinė, o Portugalija keletą metų buvo jos padalinys“, – teigė Portugalijos „Transparency International“ vadovas Joao Battaglia. Tikėtina, kad, vėl pasikeitus galių balansui, Portugalija akių prieš Angolos elito korupciją nebeužmerks.

Parengta pagal užsienio spaudą.