Irane pirmadienį švenčiami Naujieji metai, reikalaujantys nemažai išlaidų, kad būtų suruoštas gausus ir gražus šeimos stalas. Bet išlaidos šventėms – ne vienintelis persų šeimų, ypač ne itin sutariančių, galvos skausmas. Priešvedybinė sutartis vis daugiau išsiskirti panorusių persų vyrų priveda prie įkalinimo.

„Nowruz“, arba „naujoji diena“ persiškai, prasideda kiekvienais metais per pavasario lygiadienį. Ant stalo būtina turėti septynis „s“ raide persų kalboje prasidedančius dalykus – obuolių, acto, žolės ūglių, žagrenių, pamerkti hiacintų, paruošti kviečių pudingą ir galiausiai padėti „sekkeh“ – monetą – gana svarbų simbolį šeimos gyvenime Irano kultūroje, kadangi tikslų auksinių pinigėlių skaičių, kiek jaunasis įsipareigoja sumokėti jaunajai, sutuoktiniai Irane sutaria dar prieš pradėdami vedybinį gyvenimą, jeigu išsiskirtų.

Mokestis vadinamas švelniu „mehrieh“ terminu, reiškiančiu prieraišumą, meilumą, bet skyrybų atveju tai dažnai tampa išsiskirti panorusio vyro skurdo priežastimi. Viena auksinė moneta verta maždaug 300 dolerių. O daugelio šeimų, tekinančių savo dukras, reikalavimai šiandien pakyla iki kelių šimtų auksinių monetų įsipareigojimo.

Taigi, anot kai kurių iraniečių, užuot nešęs ramybę, „mehrieh“  tampa nerimo šaltiniu. Nerimo šaltinis tai dar ir todėl, kad skyrybos Irane, kur pirmąsias vedybas už jus vis dar dažnai suplanuoja tėvai, gana populiarios. Jaunikis nuotaką pamato tik tuoktuvių dieną, todėl tikimybė, kad sugyvenimo nebus – nemaža.

Per pastaruosius penkerius metus skyrybų skaičius Irane išaugo 15 procentų. Todėl įsipareigojimas mokėti dešimtis tūkstančių dolerių skyrybų atveju pakimba Damoklo kardu virš nedaug uždirbančių iraniečių. Šiuo metu Teherane dėl nemokumo po skyrybų kali beveik 2,5 tūkst. iraniečių ir vienintelė daugelio viltis - islamiška šalpa, kai turtingi geradariai sumoka skurdžių skolas.