Europos Komisija pageidauja sukurti kompiuterinę programą, kuri apskaičiuotų, kiek atskiros Europos Sąjungos (ES) narės turėtų priimti prieglobsčio ieškančių asmenų pagal tų valstybių gyventojų skaičių ir ekonominius rodiklius, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“.
Tokiu būdu planuojama depolitizuoti šį įnirtingus ginčus kurstantį procesą, priimant sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, kai įstrigo ES lygio pastangos perskirstyti prieglobsčio ieškotojus tarp Bendrijos šalių.
„Kaskart, kai kuri nors šalis narė susiduria su neproporcingu prašymų suteikti prieglobstį skaičiumi, atsakomybė dėl naujų pareiškėjų iš bet kurių šalių bus perduota kitoms Bendrijos narėms“, – žurnalistams trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas.
Vienas ES pareigūnas sakė, kad tokia kompiuterinė programa būtų reikalinga, nes dabartinis atvykėlių paskirstymo mechanizmas pasirodė esantis pernelyg sudėtingas ištikus krizei ir reikalaujantis ilgų debatų su nacionalinėmis vyriausybėmis.
„Ši sistema įsijungs, kai gaunamų prašymų lygis taps neproporcingas, viršijantis tam tikrą ribą; ji leis paskirstyti (atvykėlius) į kitas šalis nares, patiriančias mažesnį spaudimą“, – aiškino jis.
Ši sistema, kurią prižiūrėtų Maltoje įsikūręs Europos pabėgėlių paramos biuras (EPPB), fiksuotų, kiek kiekvienoje ES narėje pateikiama prašymų suteikti prieglobstį, taip pat kiek pabėgėlių perkeliama iš Bendrijai nepriklausančių šalių.
Naujoji programa palaikytų ryšį su nacionalinėmis sistemomis, o institucijos kiekvienoje šalyje teiktų duomenis apie prašymus suteikti prieglobstį.
Tuomet programa vertintų, ar šalis sulaukė neproporcingo tokių prašymų skaičiaus, o susiklosčius tokiai padėčiai perskirstytų prieglobsčio ieškotojus kitoms Bendrijos narėms.
Jeigu kuri nors ES atsisakytų priimti prieglobsčio ieškotojus, ji turėtų sumokėti 250 tūkst. eurų „solidarumo indėlį“ pabėgėlius priimančiai Bendrijos narei.
Šioje sistemoje dalyvautų visos ES šalys, išskyrus Didžiąją Britaniją, Airiją ir Daniją, kurioms yra suteiktos išlygos. ES nepriklausančios Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas neturėtų teisės priimti sprendimus pagal naujausią schemą, bet taip pat turėtų su ja sutikti, nes jos yra Šengeno zonos narės.
Kitas ES šaltinis sakė, kad šis sumanymas grindžiamas „pamoka iš ankstesnės perkėlimo patirties“.
ES šalys pernai rugsėjį susitarė perskirstyti apie 160 tūkst. prieglobsčio ieškotojų iš Italijos ir Graikijos, tačiau iš tikrųjų buvo perkelta tik apie 1 proc. šio skaičiaus.