Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Brexit“ gali išgelbėti Europą?

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES gali turėti ne tik skausmingų pasekmių šaliai ir Sąjungai, tačiau padėti pastatyti Europą iš naujo. Taip telegraph.co.uk rašo britų ekonomistas Rogeris Bottle'as. 

„Tokios šalies kaip Jungtinė Karalystė prisijungimas prie ES žmogui iš Marso gali atrodyti nepatraukli perspektyva. Tačiau šalis jau Sąjungoje. Be to, nepaisant ES nesėkmių, dažnai sakoma, kad „verslas“ nori, jog Jungtinė Karalystė joje pasiliktų. Kodėl taip yra?“, – klausia R. Bottle'as.

Ne visas verslas remia Jungtinės Karalystės likimą ES, tačiau didelių įmonių ir jų lobistų, tokių kaip Britanijos verslo konfederacija, vadovai yra tuo suinteresuoti. Tačiau matydami privalumų savo verslui jie nebūtinai žvelgia plačiau savo interesų ribos ir mato privalumus visai šaliai.

Net jei Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES privalumų ir trūkumų šaliai pusiausvyra lygi nuliui, vis tiek bus laimėjusiųjų ir pralaimėjusiųjų. Todėl nieko keisto, kad potencialūs pralaimėtojai norėtų pasilikti Sąjungoje. Potencialūs „Brexit“ pralaimėtojai – daug į ES eksportuojančios kompanijos, kurios mažai importuoja iš kitų pasaulio šalių ir nedidele apimtimi veikia Jungtinėje Karalystėje. Tai – daugiausia stambus verslas, gerai atstovaujamas Britanijos verslo konfederacijos.

„Brexit“ naudą dėl mažesnių kainų ir galbūt mažesnių mokesčių pajustų vartotojai, taip pat įmonės, mažai eksportuojančios į ES. Naudingas ES reguliavimo atsikratymas būtų ir nepelno siekiančioms, viešojo sektoriaus organizacijoms. Pasak sėkmingiausio Britanijos vėžio tyrėjo prof. Angus Dalgleisho, ES klinikinių tyrimų direktyva eksperimentų kainą padidino beveik dešimteriopai, rašo R. Bottle'as.

Škotijos klausimas

Anot autoriaus, daugelis žmonių tiki, kad jei Jungtinė Karalystė išstos iš ES, tai paskatins dar vieną referendumą dėl Škotijos narystės Jungtinėje Karalystėje, kuris gali baigtis Škotijos atsiskyrimu. Šis argumentas gali priversti euroskeptikus stabtelėti: jie gali nemėgti ES, bet Jungtinės Karalystės vienovė jiems svarbi.

„Tačiau Škotijos argumentas nėra toks grėsmingas, kaip atrodo: Škotijos Nacionalistų partijai nusprendus, kad referendumas gali laimėti, vyriausybė visaip stengtųsi užgniaužti jo galimybę. Be to, nuo pastarojo referendumo, ekonominės aplinkybės pakito Škotijos nepriklausomybės nenaudai. Nuo to laiko pasikeitė ir situacija ES. Ji – krizėje, nepaisant to, Jungtinė Karalystė pasitrauks ar ne. Jei Škotija paliktų Jungtinę Karalystę, neaišku, ar rastų užuovėją ES“, – teigia R. Bottle'as.

Škotijos likimas turės įtakos Jungtinės Karalystės saugumui. Būtų rizikinga, jei Jungtinė Karalystė paliktų ES, ypač didėjant V. Putino Rusijos karingumui, augant tarptautinio teroro grėsmėms. Tačiau ES saugumas yra ta sfera, kuriai ES beveik neskiria dėmesio. Jungtinės Karalystės narystė NATO, o ne ES yra ir liktų jos saugumo garantas.

„Brexit“ įtaka ES

Jei „Brexit“ įvyks, blogesnio laiko nei dabar tam negali būti. Tai galėtų paskatinti pokyčius, kurie nuvestų į ES subyrėjimą. Pirmiausia – ES netektų 10 mlrd. svarų sterlingų Jungtinės Karalystės įmokų į biudžetą. Įprastais laikais šią naštą pasidalyti tarp ES narių gal ir nebūtų sunku, tačiau dabar ne tokie laikai. Kuri šalis priimtų  tokią naštą?

Kitose šalyse referendumai dėl narystės ES taip pat taptų tikėtini. Tarp kandidačių – Čekija, Vengrija, Lenkija, Nyderlandai.

Tačiau didžioji „Brexit“ grėsmė pasireikštų per kelerių metų laikotarpį. Jei Jungtinė Karalystė atsiskyrusi suklestėtų, ES patirtų didžiulį spaudimą – reformos arba skilimas. Žinome, kaip sunkiai ES geba vykdyti reformas savo viduje.

„Galvojant apie ES ateitį, į galvą ateina palyginimas su Sovietų Sąjunga, kuri gyvavo daugiau nei 70 metų. 70 metų po Romos sutarties – 2027-ieji. Nesu tikras, kad ES tiek ilgai išgyvens, – rašo R. Bottle'as. – Žinome, kad Jungtinė Karalystė nevaidino reikšmingo vaidmens ES pradžioje, tačiau ji pasiruošusi suvaidinti didelį vaidmenį jos pabaigoje.“

Tai, kad Jungtinė Karalystė išvengė euro ir buvimo Šengeno zonoje autorius vadina mažomis pergalėmis. ES ekonomiškai, politiškai ir socialiai juda į baisią pabaigą. Jei britai nuspręs pasilikti ES, jie gali išvengti blogiausių krizės pasekmių, tačiau vis tiek jas pajus.

Jei jie nuspręs pasitraukti iš ES, nors neišvengs skausmingų pasekmių, tačiau taip pat jie gali išgelbėti ne tik Jungtinę Karalystę, bet ir Europą. Britanija po pasitraukimo galėtų būti esminė figūra, padėsianti pastatyti naują Europą iš senosios nuolaužų.

Rekomenduojami video