Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
B. Obama Jungtinėse Tautose: ukrainiečius įkvėpė Baltijos šalys

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama antradienį pasakė kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos visuotiniuose debatuose. Joje jis skyrė dėmesio virtinei pasaulio konfliktų, praneša agentūra dpa.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama sako, kad provakarietiškus protestus Ukrainoje prieš kelerius metus įkvėpė žmonių noras sekti Baltijos šalių ir Lenkijos pavyzdžiu.

Tai JAV vadovas pareiškė savo paskutinėje kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.

„Europoje buvusių sovietinio bloko šalių, kurios priėmė demokratiją, pažanga yra aiškus kontrastas lyginant su kitomis, kurios to nepadarė“, – sakė B. Obama.

Pasak JAV prezidento, ukrainiečiai 2013 metų pabaigoje išėjo į gatves, siekdami demokratinių pokyčių, kokius matė Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

„Kaip bebūtų, Ukrainos žmonės į gatves išėjo ne dėl kažkokio iš užsienio primesto sąmokslo. Jie išėjo į gatves, nes jų vadovybė parsidavinėjo, tad jiems nebeliko kitos išeities. Jie pareikalavo pokyčių, nes matė, kad žmonių Baltijos šalyse ir Lenkijoje gyvenimas gerėja, kad ten visuomenės liberalesnės, labiau demokratiškos ir atviresnės negu jų pačių“, – pridūrė JAV prezidentas.

Protestai Ukrainoje kilo 2013 metų lapkritį, kai tuometinis prezidentas Viktoras Janukovyčius nusprendė atsisakyti laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga (ES) ir vietoje to siekti glaudesnio bendradarbiavimo su Maskva. Šimtai tūkstančių ukrainiečių išėjo į Kijevo gatves. Per protestus žuvo daugiau kaip 100 žmonių, daug iš jų – nuo snaiperių ugnies.

V. Janukovyčiui  2014-ųjų vasarį pabėgus į Rusiją, Ukrainoje suformuota nauja provakarietiška vyriausybė. Netrukus po to Ukraina neteko Krymo pusiasalio, kurį atplėšė Rusija, o rytuose prasidėjo Rusijos remiamas sukilimas.

JAV prezidentas Jungtinėse Tautose sakė, kad Vladimiro Putino Rusija mėgina atgauti savo prarastą galią jėga.

„Pasaulyje, kuriame imperijų amžius liko praeityje, mes matome, kaip Rusija ėmėsi atkurti prarastą šlovę jėga“, – sakė B. Obama.

„Jeigu Rusija ir toliau kišis į kaimynių reikalus, jos pačios sienos bus dar labiau pažeidžiamos“, – pridūrė jis.

B. Obama: Sirijoje reikia „atkakliai dirbti“ diplomatams

B. Obama dar kartą pasisakė už diplomatinį sprendimą Sirijos pilietiniame kare.

„Sirijoje karinė pergalė neįmanoma, – pareiškė jis. – Mes turime toliau laikytis sunkaus diplomatijos kelio.“

Anot prezidento, būtina toliau tiekti pagalbą kenčiantiems Sirijos gyventojams ir remti Sirijoje tuos, kurie ieško politinio sprendimo.

Kalbėdamas apie Artimųjų Rytų konfliktą, B. Obama pareikalavo Izraelio nutraukti savo okupacinę politiką, o palestiniečius paragino pripažinti Izraelį.

JAV lyderis sukritikavo komunistinės Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus, vadindamas juos pavojumi tarptautiniam saugumui.

„Kai Šiaurės Korėja bando atominę bombą, grėsmė kyla mums visiems“, – pabrėžė B. Obama.

Anot jo, visas pasaulis turi prisidėti, kad būtų išvengta branduolinio karo. Ypatinga atsakomybė esą tenka šalims, turinčioms atominį ginklą, pavyzdžiui, JAV.

„Mes diplomatijos keliu išsprendėme Irano branduolinį konfliktą“, – pridūrė sausį postą paliksiantis prezidentas, turėdamas omenyje 2015 metų liepą pasiektą susitarimą su Iranu.

B. Obama savo kalboje įspėjo dėl sienų statybų. Tvora pasienyje su Meksika yra vienas pagrindinių respublikonų kandidato į JAV prezidento postą Donaldo Trumpo reikalavimų.

„Sienų juosiama šalis šiandien tik pati save atitvertų“, – įspėjo B. Obama.

„Mes visi turime apsispręsti: mes galime eiti į priekį, remdamiesi geresniu bendradarbiavimo ir integracijos modeliu arba grįžti į griežtai padalytą pasaulį“, – teigė jis.

Valstybių sienos, kilmė ir religija esą negali būti tarptautinės politikos skiriamosios linijos.

Demokratijų skaičius pasaulyje, anot B. Obamos, per praėjusius 25 metus beveik padvigubėjo.

„Praėjus ketvirčiui amžiaus nuo Šaltojo karo pabaigos pasaulis daugeliu atžvilgių tapo mažiau smurtingas ir labiau pasiturintis nei kada nors anksčiau“, – sakė prezidentas. Atvirų rinkų, tarptautinės teisės ir demokratijos principai liko geriausias pagrindas žmonių pažangai šiame šimtmetyje.

B. Obama, kurio įpėdinis prezidento poste paaiškės lapkritį, kartu su keliomis kitomis šalimis pakvietė į pabėgėlių klausimui skirtą viršūnių susitikimą. Pasiturinčios pasaulio šalys, anot jo, turi daugiau daryti dėl pabėgėlių.

Tai buvo aštuntoji ir paskutinioji B. Obamos kalba JT Asamblėjos debatuose jam būnant prezidentu.

Rekomenduojami video