Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Virusas, kurio ilgai nepamirši

Lietuvoje vien tik rotavirusinė infekcija per metus diagnozuojama maždaug 4 tūkst. pacientų, dar panašiai tiek žmonių suserga neaiškios kilmės virusinėmis žarnyno infekcijomis. Tačiau dauguma patyrusiųjų šį negalavimą į oficialią statistiką neįtraukiami, nes gydosi patys.

Ne apsinuodijimas

Kai prieš metus gruodžio mėnesį Eugenijus sunegalavo, jis buvo įsitikinęs, kad apsinuodijo kavinės maistu. Vyras pradėjo viduriuoti, vemti, pakilo temperatūra. Kai į patalą atgulė ir sūnus, o vėliau – žmona Aldona, pradėjo kaltinti pastarąją, esą ji kokio sugedusio maisto šeimynai uždavusi. Tačiau po vizito pas šeimos gydytoją priežastis paaiškėjo. Virusinis gastroenteritas – gydytojo diagnozė nuskambėjo grėsmingai, tačiau, atidžiau pasidomėjęs šiuo negalavimu, Eugenijus suprato, kad galbūt pasikarščiavo apkaltinęs žmoną. Ši liga dar kitaip vadinama suaugusiųjų virusiniu epideminiu virusiniu gastroenteritu, virusine diarėja, žiemos vėmimo liga arba norovirusine infekcija. Nieko rimto – pavartojo skysčių, arbatų ir negalia per kelias dienas praėjo.

Tačiau būtent šiais metais panaši liga privertė visą jo šeimą nemenkai išsigąsti, kai mažoji anūkė Austėja, dvi savaites prasirgusi ausų uždegimu, pirmąją dieną, grįžusi iš darželio, pradėjo viduriuoti, vemti ir karščiuoti. Įkalbėti gerti skysčių nepavyko, todėl teko mažylę guldyti į ligoninę.

Painioja su gripu

„Žiemą visuomet padaugėja virusinių žarnyno infekcijų, kurias pradžioje galima supainioti ir su gripu, – patvirtino šeimos klinikos gydytoja Ilona Verikienė. – Paprastai negalavimus sukelia neaiškios kilmės virusai, iš kurių žinomiausi norovirusas ir rotavirusas.“

Virusai sukelia viduriavimą, į kurį, gydytojos teigimu, nereikėtų numoti ranka, nes jis gana pavojingas sveikatai. Susirgimą lydi vėmimas, taip pat ir karščiavimas, todėl galima netekti daug skysčių, išsivysto dehidratacija. Dažniausiai rotavirusinę infekciją „pasigauna“ vaikai, kuriems rotavirusinio gastroenterito metu gali pasireikšti viršutinių kvėpavimo takų katariniai simptomai (kosulys, sloga, gerklės skausmai). „Mažiems vaikams nuo pusmečio iki dvejų metų tai ypač pavojinga, nes skysčių netenkama labai greitai, mažylis gali nusilpti, tapti vangus“, – pasakojo gydytoja. Ji priminė atvejį, kai prieš kelerius metus rotavirusinė infekcija pareikalavo ir aukos – mirė šešių mėnesių kūdikis. Rotavirusas į patalą gali suguldyti visą šeimą, paliesti ir suaugusiuosius, todėl reaguoti atmestinai negalima.

Daugiausia virusinėmis žarnyno infekcijomis serga mokiniai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, dirbantys žmonių sambūryje, kur didesnė rizika užsikrėsti. Užsikrečiama nuo sergančiojo ar viruso nešiotojo. Užkratas į žmogaus organizmą dažniausiai patenka per burną su maistu, vandeniu ar nesilaikant asmens higienos per aplinką, nešvarias rankas ir buitinio sąlyčio būdu. Pasak gydytojos, virusinių žarnyno infekcinių ligų sukėlėjai virusai išsiskiria su žmogaus išmatomis. Į klausimą, ar tai – nešvarių rankų liga, gydytoja patikino: „Daugeliu atvejų liga plinta ne dėl nesaugių maisto produktų, o dėl asmens higienos nesilaikymo.“

Kaltas nusilpęs imunitetas

Norovirusinė infekcija simptomais panaši į rotavirusinę, nors ja persergama lengviau. Norovirusu taip pat užsikrečiama per nešvarias rankas, žaislus ar kitus daiktus. Dažnai užsikrečiama per užkrėstą maistą, po to virusas gali plisti žmogui nuo žmogaus. Serga ir vaikai, ir suaugusieji. „Daugumai žmonių norovirusas gali nesukelti jokių nemalonių simptomų, tačiau jie gali perduoti užkratą patys to nežinodami“, – sakė šeimos gydytoja I.Verikienė.

Įdomu tai, kad žarnyno infekcijas sukeliantys virusai ilgai išgyvena aplinkoje. Jų gali būti ant durų rankenų, vandens čiaupų, stalų, kitų kietų paviršių, netgi vandenyje, o taip pat ir ant rankų jie gali išgyventi dvi savaites, o išmatose – iki 7 mėnesių. Virusai atsparūs 60–70 °C temperatūrai, visai nebijo šalčio ir daugelio buityje naudojamų dezinfektantų, šiek tiek „prisibijo“ chloro. „Tačiau net ir baseine jie gali išgyventi gan ilgai, todėl čia būtina vengti vandens patekimo į burną“, – perspėjo gydytoja.

Tačiau prie žiemos negalavimų priskiriama liga gali lydėti visais metų laikais. „Iš tiesų šis negalavimas nėra sezoninis, – sakė I. Verikienė. – Tai, kad virusinių susirgimų padažnėja žiemą, tėra tik nusilpusio imuniteto pasekmė.“

Gelbsti skysčiai

Nors, pasak gydytojos, žarnyno infekcijos, palyginti su kitomis virusinėmis ligomis, tarkime, pandeminiu gripu ar hepatitais, nėra tokios sunkios ir neišsivysto į lėtines, budrumo prarasti negalima. „Kadangi labiausiai pažeidžiami 6–24 mėn. amžiaus vaikai, viena efektyviausių šio amžiaus vaikų profilaktikos priemonė nuo rotavirusinės infekcijos yra rotaviruso vakcina, kurią galima sugirdyti kūdikiams“, – teigė ji.

Pagrindinis gydymas yra skysčių pusiausvyros organizme atkūrimas. Geriausia gerti elektrolitų koncentratų tirpalus. Po kiekvieno viduriavimo jų reiktų išgerti apie tris šimtus mililitrų, po kiekvieno vėmimo – apie du šimtus mililitrų. „Taip pat svarbu nepamiršti ir kitų skysčių – arbatos, vandens, jų reikia išgerti apie pusantro, du litrus. Geriau nevartoti viduriavimą slopinančių vaistų, nes organizmas turi išsivalyti“, – perspėjo gydytoja. Viduriuojant reikėtų vengti pieno produktų, riebaus, turinčio daug maistinių skaidulų ar labai saldaus maisto. Geriausia valgyti lengvai virškinamo maisto: bananų, ryžių, virtų bulvių, skrebučių (skrudintos duonos), virtų morkų, vištienos be odelės ir riebalų.

Būtina stebėti simptomus: jei būklė sunki, vargina vangumas, sutrinka sąmonė ar būna aukšta temperatūra, vemiama tulžimi, krauju, viduriuojama su krauju, stipriai skauda pilvą ar atsiranda bėrimų, taip pat jei simptomai užsitęsė ilgiau nei tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip išvengti virusinių žarnyno infekcijų?

Pataria Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Laima Stragienė.

Laikytis asmens ir rankų higienos. Kruopščiai ir dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, gaminant valgį, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, po kontakto su gyvūnais, keičiant kūdikiui sauskelnes, slaugant ligonius, pagyvenusius asmenis ir kitais atvejais.

Vartojimui, maisto ruošimui naudoti tik švarų vandenį. Tinkamai pašildyti maistą, o gaminant patiekalus iš žalių maisto produktų būtina vengti kryžminės taršos. Kruopščiai plauti daržoves, vaisius, uogas, maisto ruošimui naudojamą inventorių bei gaminimo vietos paviršius.

  • Laikytis visapusiškos asmens higienos būtina ir ligoniui, ir jį slaugančiam asmeniui:

    Ligonis turi būti izoliuotas, t. y. jam skirti atskirą gerai vėdinamą kambarį ar jo dalį.

    Tualetas ir ligonio kambarys turi būti valomi atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.

    Ligonis ir jį slaugantys asmenys turi dažnai ir kruopščiai plauti rankas su muilu.

    Ligonis turi naudotis atskirais indais, asmens higienos priemonėmis, rankšluosčiais (jei yra galimybė, naudoti vienkartines priemones).

    Naudotus ligonio baltinius, rankšluosčius reikia laikyti ir skalbti atskirai. Išdžiovintus skalbinius būtina gerai išlyginti karšta laidyne.

    Vaiko žaislus plauti muilo ir sodos tirpalu, gerai nuskalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti.

    Neleisti sveikiems vaikams artimai bendrauti su ligoniu.

    Sergančių vaikų neleisti į ugdymo įstaigą, kad neužkrėstų sveikų vaikų.

    Sergant negaminti maisto, nedirbti darbo, susijusio su sveikatos priežiūros veikla, vaikų, jaunuolių mokymu, auklėjimu.

Rekomenduojami video