Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vegetarizmas: daugiau naudos ar žalos?

Sveika mityba kasmet darosi vis populiaresnė, nuolat girdime apie naujas dietas ir mitybos planus. Daugėja ir žmonių, propaguojančių vegetarizmą. Bet ar visuomet tai sveikiau? Mintimis apie tai dalijasi sveikatai palankaus maisto technologė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Tinka ne visiems

Dažnai vegetarizmas, veganizmas, žaliavalgystė siejami su sveika mityba, esą nevalgysiu mėsos – būsiu sveikesnis, atsisakysiu pieno produktų – jausiuosi žvaliau. Tačiau tiesioginio ryšio tarp tam tikro pasirinkto maisto produkto ir sveikos mitybos nėra, o vegetarinis maistas nebūtinai yra palankus sveikatai.

Kiekviena mitybos rūšis, nesvarbu, kokią pasirinksite, visuomet turės tiek privalumų, tiek trūkumų. Pavyzdžiui, vegetariškų maisto produktų vartojimas neužtikrina, kad mityba bus subalansuota ir gausite visų organizmui reikalingų maisto medžiagų. Jei žmogus pasirenka vegetarinę mitybą ir valgo daug pieno produktų, kuriems jis alergiškas arba jų netoleruoja, pasirinktas mitybos būdas nebus palankus jo sveikatai.

Raminta Bogušienė

Apie daržoves ir vaisius

Nė vienas mitybos specialistas neprieštaraus, kad daržovių vartojimas palankus sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad per dieną reikia suvalgyti ne mažiau kaip 400 g daržovių. Remiantis statistikos duomenimis, vidutinis žmogus suvalgo tik pusę to kiekio, todėl organizmas negauna visų reikalingų medžiagų (antioksidantų, vitaminų ir kt.).

Šviežias, raugintas, džiovintas, šaldytas ar tausojamuoju būdu (virtas vandenyje ir garuose, troškintas ir pan.) pagamintas daržoves, vaisius ir uogas reikėtų vartoti kiekvieną kartą valgant. Pirmenybę derėtų teikti ekologiškai užaugintoms, vietinėms ir sezoninėms daržovėms, vaisiams ir uogoms, pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku pomidorus ir agurkus keisti raugintais kopūstais, burokėliais ir pan. Daugiau turėtų būti daržovių, mažiau – uogų ir vaisių, nes pastarieji turi daug natūralių cukrų, kurių perteklinis vartojimas nėra skatinamas.

Kai kurie lietuviai mėsos patiekalais mėgaujasi 2–3 kartus per dieną, tuo metu Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja valgyti mėsą tik 2–3 kartus per savaitę. Perteklinis mėsos, ypač perdirbtos, vartojimas kenkia sveikatai. Nevartojantys mėsos vegetarai baltymų dažniausiai gauna iš ankštinių kultūrų – žirnių, lęšių, avinžirnių, pupų ir pupelių, taigi vegetarizmas gali tapti privalumu sveikatai, ypač jei kalbame apie rūkytus, konservuotus ar kitaip perdirbtus mėsos produktus, kuriuose daug maisto priedų, druskos ir sočiųjų riebalų.

Jei palyginsime lęšių ir vištienos krūtinėlės maistinę vertę, ji bus panaši. Ankštinėse kultūrose gausu ne tik baltymų, bet ir skaidulinių medžiagų, kurios būtinos norint palaikyti pastovų cukraus lygį kraujyje ir užtikrinti ilgalaikį sotumo jausmą bei gerą virškinimo sistemos funkcionavimą. Tačiau prieš verdant būtina jas pamirkyti (net avinžirnius) iki 24 val., o paskui perplauti.

Vietoj naudos – žala

Vegetarizmo trūkumai – saldumynų, krakmolingų bei pieno produktų perteklius. Pavyzdžiui, vegetarų vaikas gali valgyti bulvių traškučius ir gerti kokakolą, bet ar tai sveika?

Jei vegetarai valgo sveikatai nepalankius užkandžius ir desertus ar geria desertinius gėrimus, tai ne tik nepalanku, bet ir žalinga sveikatai, nes juose gausu pridėtinio cukraus, druskos, riebalų (dažnai apskritai nerekomenduojamų transriebalų), bet mažai skaidulinių medžiagų,vitaminų, omega-3 riebalų rūgščių, mineralinių medžiagų. Be to, smarkiai perdirbtas maistas paprastai būna užterštas kancerogeninėmis ir sintetinėmis medžiagomis, jame gausu maisto priedų.

Krakmolingi produktai (miltų ir bulvių gaminiai), kuriuose beveik nėra vitaminų, skatina nutukimą, sutrikdo virškinimo sistemą. Be to, organizmas gauna kancerogeninių medžiagų, transriebalų, daug cukraus, druskos, kitų priedų.

Ne visi žmonės toleruoja pieno cukrų laktozę, pasitaiko alergiškų pieno baltymui kazeinui, todėl jei toks vegetaras vartos daug pieno produktų, sveikatą jis ne saugos, o žalos. Be to, pieno produktai – sočiųjų riebalų, skatinančių širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, šaltinis. Net jei nėra alergijos ar netoleravimo požymių, vartojant pieno produktus pirmenybę reikėtų teikti nesaldintiems ir nesūdytiems produktams.

Individualūs poreikiai

Svarbu žinoti, kad sveikatai palanki mityba – tai tokia mityba, kai maistas kokybiškas, atitinka individualius kiekvieno žmogaus poreikius, kiekvieno valgymo metu organizmas gauna vertingų medžiagų, tinkamo dydžio porcijos.

Sveika mityba – saikinga, įvairi, reguliari, subalansuota. Deja, dažnai vegetarų mityba būna nesubalansuota – nepaisoma saikingumo, persivalgoma, suvartojama daug cukraus. Kai organizmas negauna pakankamai baltymų, o energijos reikia, belieka rinktis prastus ir „greitus“ angliavandenius – bandeles su pervirusiomis daržovėmis ir prisigėrusias prastos kokybės riebalų ar kitą sveikatai nepalankų maistą.

Pasirinkus vegetarizmą, būtina gerti vitaminų B12, D, geležies preparatų ir kt. Taip pat reikia nepamiršti pagrindinių mitybos taisyklių: reguliarumas, saikingumas, įvairumas, subalansuotumas. Būtina vengti gruzdintų, skrudintų maisto produktų, kuriuose daug cukraus ar druskos, taip pat daug riebalų turinčio maisto, kuriame yra mažai skaidulinių medžiagų. Bet visų svarbiausia – klausyti savo organizmo. Jei vieną dieną jis paprašys mėsos – valgykite!

 

Parengta pagal sveikataipalankus.lt

Rekomenduojami video