Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vasaros pavojai – apsinuodijimai

Vasara – ne tik malonumų, bet ir pavojų metas. Negana to, kad reikia saugotis vabzdžių, erkių, gyvačių, dar turime būti atsargūs maudydamiesi vandens telkiniuose, važinėdami dviračiais ar paspirtukais, pjaudami žolę ar dirbdami kitus darbus. Pavojų sveikatai ir gyvybei kelia nemaža tikimybė apsinuodyti trąšomis, pesticidais, nitratais ar nitritais. Kokiomis medžiagomis vasarą apsinuodijama dažniausiai, primena Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistai.  

Jei dirbate su chemikalais

Vasarą dažniausiai pasitaiko apsinuodijimų nedideliais trąšų kiekiais. Šie apsinuodijimai nėra labai pavojingi. Apsinuodijus trąšomis, priklausomai nuo jų patekimo į organizmą būdo, gali varginti pykinimas, vėmimas ir viduriavimas, bendras silpnumas. Įkvėpus galimi ir viršutinių kvėpavimo takų bei odos ar gleivinių sudirginimo požymiai.

Ypač sunkius apsinuodijimus, anot specialistų, gali sukelti koncentruotos kompleksinės trąšos ir kovai su piktžolėmis bei kenkėjais naudojami pesticidai, jei juos naudojant nesilaikoma saugos reikalavimų arba atsitiktinai pavartojama jų ne pagal paskirtį.

Todėl specialistai pataria nepamiršti tinkamų apsaugos priemonių. Dirbant su pesticidais, būtina apsaugoti veidą, kvėpavimo takus, odą ir akis. Reikėtų mūvėti pirštines,  rūbais pridengti atviras kūno vietas. Apdorojant didesnius plotus ar dirbant su pesticidais ilgesnį laiką, reikia dėvėti apsauginius akinius, respiratorių.

Nesilaikant būtinų saugaus darbo su šiomis medžiagomis taisyklių ir jų įkvėpus, gali atsirasti  dusulys, galvos svaigimas, silpnumas, kvėpavimo takų pažeidimai. Netyčia prarijus, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, galvos svaigimas, sunkiais atvejais – rankų drebulys, traukuliai, netenkama sąmonės. Trąšoms patekus ant odos, atsiranda paraudimas, niežulys, rečiau pūslelinis bėrimas. Pesticidus būtina kuo greičiau nuplauti tekančiu vandeniu su muilu.

„Dirbdami atvirame ore, atkreipkite dėmesį, ar vėjas nepučia purškiamų chemikalų į jus. Dirbant su pesticidais, draudžiama tuo pačiu metu valgyti ar gerti. Baigus darbą su pesticidais, būtina nusiplauti rankas su muilu, nusivilkti suterštus drabužius. Šias medžiagas privalu laikyti originaliose pakuotėse, atskirai nuo maisto produktų, vaistų ir kitų buityje naudojamų priemonių, kad jų nepasiektų vaikai, senyvi žmonės, naminiai augintiniai. Visais atvejais įtarus apsinuodijimą trąšomis ar pesticidais, būtina pasikonsultuoti su gydytoju“, – rekomenduoja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai.

Kovojote su vabzdžiais

Didesnės ar mažesnės reakcijos organizmą ištinka įgėlus bitei, vapsvai, širšei, skruzdėlei, uodui, sparvai ar gyliui. Bičių, vapsvų, širšių nuodai sudaryti iš baltymų, peptidų ir aminų, kurie sukelia vietinį dirginimą arba bendrą organizmo alerginę reakciją. Skruzdėlių nuodų pagrindinė dalis yra organinė skruzdžių rūgštis, vietiškai dirginanti odą. Uodų, sparvų ir gylių nuodai lengvina kraujo siurbimą (stabdo kraujo krešėjimą), sukelia vietinę reakciją.

Nealergiškiems žmonėms pavieniai bičių ar vapsvų įgėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Įgėlimo vietoje paprastai juntamas skausmas, stiprus niežėjimas, matomas paraudimas, patinimas. Bitės įgėlimo vietoje gali likti tamsus geluonis. Jį reikia atsargiai pašalinti nubraukiant.

Apsinuodijimas nedideliais nitratų kiekiais dažniausiai nepastebimas. Gleivinėse, pirštų galiukuose, ausų pakraščiuose atsiranda mėlynas atspalvis, gali varginti pykinimas, vėmimas. Jei apsinuodijimas sunkesnis, gali sutrinkti kvėpavimas, širdies veikla, prarandama sąmonė, pamėlsta visas kūnas, o kraujas įgauna šokoladinį atspalvį.

Pavojingiausia laikoma bendra organizmo reakcija: galvos svaigimas, pykinimas ir vėmimas, bendras silpnumas, bėrimas, plintantis visame kūne, padažnėjęs kvėpavimas, atsiradęs švokštimas, sąmonės netekimas.

Būtina atminti, kad jei įgelta į galvos ar veido sritį – kaklą, liežuvį, apatinio žandikaulio sritį, vietinė audinių reakcija ir be alergijos požymių gali būti grėsminga gyvybei dėl kvėpavimo takų tinimo, sutrikdančio kvėpavimą. Jei žmogus nealergiškas, simptomai pranyksta savaime arba pakanka vietiniam gydymui skirto šaldomojo tepalo. Pasireiškus alerginės reakcijos požymiams ar pastebėjus bendrą organizmo reakciją, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Kartais pasitaiko apsinuodijimų priemonėmis, kurios skirtos vabzdžiams atbaidyti (repelentais). Priklausomai nuo priemonės sudėties ir vartojimo būdo, dažniausi apsinuodijimo simptomai – pykinimas, vėmimas, seilėtekis, ašarojimas, gali svaigti galva, atsirasti bendras silpnumas, sunkiais atvejais – traukuliai, širdies ritmo ir kvėpavimo sutrikimas, gali ištikti koma. Apsinuodijus priemonėmis vabzdžiams atbaidyti ar dar pavojingiau – vabzdžiams naikinti, būtina nedelsiant pasitarti su specialistu, nes gali vystytis sveikatai ar net gyvybei grėsmingi simptomai.

Gyvatės nuodai

Lietuvoje yra tik vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Karštomis dienomis gyvatės gali atšliaužti į daržus, prie šulinių, namo, tvarto pamatų. Miške uogaujant reikėtų būti atidiems, stengtis neužlipti ant gyvatės, nekišti rankų po šaknimis, kelmais, o pamačius gyvatę –negaudyti jos. Gyvatė kanda tik gindamasi, jei leisime jai ramiai pasišalinti, ji pati nepuls.

Gyvatė dažnai painiojama su gluodenu ar žalčiu. Žaltys turi geltonus skruostus, o įkandus ropliui, jį identifikuoti galima pagal įkandimo žymes. Įkandus žalčiui, matysis dantų juosta, panašiai kaip žandikaulis, o įkandus gyvatei, matosi tik dvi žymės. Nuodų kiekis priklauso nuo metų laiko, t. y., pirmieji pavasariniai įkandimai sukels sunkesnius simptomus, nes per žiemą gyvatė būna pagaminusi daug ir didelės koncentracijos nuodų.

Gyvatės nuoduose yra baltymų, fermentų, sukeliančių audinių pažeidimą ir kraujo kūnelių irimą. Simptomų stiprumą ir pobūdį, įgėlus gyvatei, lemia tai, ar daug nuodų įkandimo metu gyvatė spėjo sušvirkšti, taip pat įtakos turi ir nukentėjusio žmogaus amžius, bendra būklė, įkandimo vieta (pavojingiausios – galvos ir veido sritys).

Pirmomis valandomis daugeliui pacientų kyla bendroji reakcija: apima baimė, galvos svaigimas, silpnumas, gali atsirasti vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas, kristi kraujospūdis. Dažniausiai įgeliama į galūnes, todėl jos ima pamažu tinti, sunkiais atvejais tinimai gali kilti iki liemens, tada visus galūnės audinius apima uždegimas, jie tampa skausmingi, oda patamsėja, prasideda kraujagyslių ir limfagyslių uždegimas. Labai svarbu gyvatės įgeltai vietai suteikti stabilią padėtį, kad ši nejudėtų. Įkastą vietą pirmosiomis valandomis po įvykio rekomenduojama šaldyti, patartina nuimti žiedus, laikrodį. Negalima įkastos vietos užveržti, pjauti, deginti.

Priešnuodžiai yra leidžiami tik tiems pacientams, kuriems pasireiškia didelis ir stiprus sisteminis nuodų poveikis. Visiems kitiems yra taikomas simptominis gydymas. Nekomplikuotais atvejais paprastai pasveikstama per 2–7 dienas. Įkandus angiai, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.

Pavojus – ir šulinyje

Nitritai bei nitratai – tai iš azoto ir deguonies sudaryta cheminė medžiaga, kuri neturi kvapo, skonio,  ilgai išlieka vandenyje net šį virinant, naudojant buitinius filtrus ar kitaip paruošiant. Taigi vasarą atostogaujant sodybose, kaime, pavojinga maistui ruošti naudoti vandenį iš šulinių, kurių vanduo nėra patikrintas. Pastarasis gali būti užterštas nitratais.

Šios medžiagos ypač pavojingos nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Mokslininkai įrodė, kad nėščiosioms, vartojančioms nitratais užterštą vandenį, dėl pastovaus deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai. Nitratai pavojingi kūdikiams, nes jiems dar nesusiformavusi fermentinė nitratų redukavimo sistema. Nitritams jungiantis su kraujo baltymu hemoglobinu susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir todėl vystosi hipoksija.

Apsinuodijimas nedideliais nitratų kiekiais dažniausia nepastebimas. Gleivinėse, pirštų galiukuose, ausų pakraščiuose atsiranda mėlynas atspalvis, gali varginti pykinimas, vėmimas. Jei apsinuodijimas sunkesnis, gali sutrinkti kvėpavimas, širdies veikla, prarandama sąmonė, pamėlsta visas kūnas, o kraujas įgauna šokoladinį atspalvį.

Jei įtariamas apsinuodijimas nitratais, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių tel. 85 236 20 52. Ten dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą.

Rekomenduojami video