Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vasaros palydovės – žarnyno infekcinės ligos

Prasidėjęs atostogų, iškylų ir poilsio gamtoje metas kupinas ne vien malonumų. Būtent šiuo metu neatsargiųjų tyko žarnyno infekcines ligas sukeliančios bakterijos, kurios poilsį gali paversti pragaru.

Susirgimų padaugėjo

KMU Infekcinių ligų klinikos vadovo prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio teigimu, maisto toksines infekcijas sukelia bakterijos ir jų toksinai, patekę su maistu į žmogaus skrandį ir žarnyną, todėl dažniau sergame vasarą, kai daugiau geriame nevirinto vandens, pieno, valgome vaisių, uogų ir daržovių, kai padaugėja musių, kai dėl dažnų vidurių sutrikimų susilpnėja skrandžio barjeras. Būtent apsinuodijimai gali pasireikšti masiniais epidemijos protrūkiai, kai ligos patalą atgula ištisos šeimos ar kolektyvai. Gaminant maistą didesniam nei įprasta žmonių skaičiui, neretai pamirštama elementari maisto ruošimo ir rankų higiena, kurios privalo laikytis visi maistą ruošiantys darbuotojai. Iškylose apsinuodijimų priežastimi dažniausiai būna greitai gendančio maisto laikymas lauko temperatūros sąlygomis ir ant žarijų nepakankamai iškepta mėsa.

Kasmet daugiausia susirgimų salmonelioze užregistruojama gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet Lietuvoje daugiau susirgimų salmonelioze. Per penkerius šių metų mėnesius užregistruota 40 proc. ligos atvejų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (atitinkamai 254 ir 351 salmoneliozės atvejis).

Kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių, salmonelės – ligą sukeliančios bakterijos – maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Besidaugindamos bakterijos gali gaminti toksinus, kurie taip pat gali tapti apsinuodijimo maistu priežastimi. Apsinuodijimo maistu priežastimi gali būti greitai gendantis maistas (karštai rūkyta mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, gaminiai su kremu ir kt.),ypač jeigu kelias valandas buvo laikomas 20°C ir aukštesnėje temperatūroje.

Atsparios bakterijos

Pasak gydytojos epidemiologės Galinos Zagrebnevienės, žinoma daugiau nei 2 000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcines ligas. „Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai, – sakė ji. – Salmonelės gali būti randamos bet kokiame gyvūniniame maiste, dažniausiai žalioje vištienoje. Sergančių salmonelioze vištų kiaušiniai taip pat gali būti užkrėsti ligos sukėlėjais“.

Salmonelių randama ne tik ant kiaušinio lukšto, bet ir kiaušinio viduje. Taigi kiaušinio plovimas ne visada yra veiksminga priemonė. Kadangi vištų kiaušiniai yra vienas rizikingiausių salmoneliozės plitimo veiksnių, juos patartina laikyti šaldytuve gamintojo pakuotėje ir vartoti tik labai gerai išvirtus ar iškeptus. Nepatartina namuose ruošti skanėstų, į kuriuos dedami žali kiaušiniai. Kartais klaidingai manoma, kad naminių vištų kiaušiniai neužteršti salmonelėmis ir yra saugesni už paukštynuose auginamų vištų. Jei namų ūkyje auginamos vištos šeriamos pašarais, užterštais salmonelėmis, jos taip pat gali užsikrėsti ir sirgti salmonelioze.

Ligą sukeliančios bakterijos gana atsparios šalčiui, tačiau jautrios aukštai temperatūrai. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių. Į vartojimui paruoštą maistą salmonelės taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa ar paukštiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.

Gydytoja G. Zagrebnevienė patarė vykstant į gamtą pasiimti negreitai gendamo maisto arba maistą laikyti specialiuose šaltkrepšiuose arba nešiojamuose šaldytuvuose. Be to, prieš valgį nepamiršti nusiplauti rankų.

Pagalba organizmui

Apie virškinamosios sistemos sutrikimus praneša simptomai: vėmimas, pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai. Sunkiau serga kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės bei asmenys su silpnesne imunine sistema. Vemiant ar viduriuojant pagrindinė prastos savijautos priežastis – skysčių stoka. Tokiu atveju būtina normalizuoti skysčių kiekį.

Pagal ligos eigą pacientas ir pats gali įvertinti, kuri žarnyno dalis streikuoja, – pasakojo gydytojas A. Laiškonis. – Jeigu viduriuojama kas 1–2 val., išskyros labai vandeningos, stipraus kvapo, galima įtarti salmoneliozę – plonojo žarnyno infekcinę ligą. Jeigu tuštintis tenka kas 10–15 min., išmatų nedaug, bet jose yra gleivių, kraujo – tikėtina, kad tai dizenterija, storojo žarnyno liga. Šiais atvejais būtina skubėti pas gydytoją, o laikinai padėti sau galima geriant skysčių, t.y. normalizuojant vandens ir druskų kiekį.“

Pasak gydytojo, blogą savijautą ir diarėją padės įveikti medikamentai, padedantys normalizuoti skysčių balansą, pavyzdžiui, „Rehidron“, „Orotil“. Jų sudėtyje yra NaCl ir KCl druskų bei gliukozės. Gliukozė padeda greičiau įsisavinti druskas, kurių paskirtis šiuo atveju – sulaikyti organizme skysčius. Gerti reikia po vieną ar du gurkšnius kas 3–5 min., taip skrandžio gleivinė geriau įsisavina skystį. Didesnis kiekis gali sukelti pykinimą ir vietoj siekiamo skysčių normalizavimo gaunamas priešingas efektas. Neturint šių preparatų, galima tirpalo pasigaminti patiems: sumaišyti 3–4 g cukraus, tiek pat druskos, šiek tiek vaisių sulčių skoniui pagerinti, ir gautą mišinį supilti į 1 litrą geriamo vandens.

Antra taisyklė – nereikia badauti, – patarė gydytojas. – Valgyti tinka bulvių (joje yra kalio) ar ryžių košės, virta jautiena, virta vištiena, fermentinis sūris, virtos daržovės, arbata.

Jeigu į organizmą pateko toksinų, nereikėtų medikamentais sulaikyti viduriavimo. Viduriavimas, vėmimas – tai natūralus toksinų ir mikrobų šalinimas iš organizmo. „Jeigu stabdomas viduriavimas, žarnyne lieka bakterijų, o jų išskiriami nuodai patenka į kraują, todėl žmogus prastai jaučiasi, – paaiškino prof. A.Laiškonis. –Jeigu 4–6 val. nesiliauja viduriavimas, reikia kreiptis į gydytoją. Jeigu pacientas vemia, gausiai viduriuoja, skysčiai pasišalina iš ląstelių. Tada reikia padėti kenčiančiai ląstelei.“ Tokiais atvejais skysčiai drauge su mikroelementais lašinami į veną. Per keletą valandų normalizuojamas skysčių balansas ir pacientą galima išleisti namo.

Rekomenduojama:

  • vartoti tik labai gerai termiškai apdorotą maistą;
  • maisto produktus laikyti šaldytuve ne ilgiau, nei nurodo gamintojas;
  • vartojimui paruoštas maistas neturi liestis su žalia mėsa, kiaušiniais, daržovėmis ir kt.;
  • nelaikyti maisto ant stalo ilgiau nei 2 valandas;
  • po gyvūninės kilmės maisto apdorojimo kruopščiai išplauti su plovikliu virtuvės paviršius, indus, įrankius;
  • kruopščiai plauti rankas: prieš valgį, prieš maisto ruošimą, ruošiant maistą kaskart po sąlyčio su žalia mėsa, kiaušiniais, žaliomis daržovėmis.
  • maistą laikyti specialiuose šaltkrepšiuose arba nešiojamuose šaldytuvuose.

Rekomenduojami video