Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vakcinacijos misija – apsaugoti nuo komplikacijų ir mirties

Prasidedant gripo sezonui, ilgėja eilės norinčiųjų pasiskiepyti – nemokamai arba komercine vakcina. Kartu suaktyvėja antivakcininis judėjimas, kurio atstovai bando įteigti, esą skiepytis nebūtina, užtenka grūdintis ir gyventi sveikai. Kokią įtaką vakcinacijos tendencijoms daro „antivakseriai“, ką parodo sergamumo infekcinėmis ligomis kreivė?

Lazda turi du galus

Jau nuo 2010 m. stebima vaikų skiepijimo pagal Nacionalinį skiepų kalendorių aprėpčių mažėjimo tendencija. Pavyzdžiui, skiepijimo tymų, raudonukės, parotito vakcina aprėptis 2010 m. siekė apie 97 proc., o 2018 m. – tik 92,2 proc. Dabar jau neabejojama, kad dėl visuomeninio imuniteto spragų, tėvų atsisakymo skiepyti vaikus per pastaruosius kelerius metus sergamumas tymais išaugo visoje Europoje ir kituose žemynuose, kilo tymų protrūkis.

„Tačiau kiekviena lazda turi du galus. Pradėjus vaikams masiškai sirgti tymais, paskelbus apie kūdikių mirties atvejus, atsiradus daugiau informacijos apie ligą ir skiepus, šį pavasarį ir vasaros pradžioje Lietuvoje skiepijimo nuo tymų aprėptis išaugo net 47 kartus“, – informavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. dr. Ligita Jančorienė.

Ligita Jančorienė

Naudos įrodymas

„Kai prieš 30 metų atėjau dirbti į Infekcinių ligų centrą, skyrius buvo pilnas sergančiųjų ūminiu hepatitu B, tarp jų daugiausia buvo jaunų žmonių. Hepatito B virusas dažniausiai perduodamas lytiniu keliu. Tad susidarė įspūdis, kad šiuo ūmų kepenų uždegimą sukeliančiu virusu užsikrėsdavo vos pradėję lytinį gyvenimą jaunuoliai. Buvo labai sunku įtikinti sprendimų priėmėjus, kad nuo hepatito B viruso infekcijos būtina pradėti rutiniškai skiepyti visus naujagimius, mat biurokratiniam aparatui klausimų kėlė ekonominė nauda“, – apie savo patirtį pasakojo prof. L. Jančorienė.

Vis dėlto nuo 1998 metų Lietuvoje nuo hepatito B viruso infekcijos pradėti skiepyti naujagimiai, o nuo 2002 m. – dvylikamečiai. Pasak profesorės, tie 20 metų prabėgo labai greitai.

„Dabar savo studentams beveik nebeturime galimybės parodyti pacientų, sergančių ūminiu B hepatitu, nors anksčiau šia liga sergančiųjų buvo užpildytos beveik visos 45 lovų skyriaus palatos. Per metus pasitaiko vos keliolika ūminio hepatito B atvejų, o anksčiau juos skaičiuodavome šimtais. Šiuo atveju pasiektas akivaizdus ekonominis skiepijimo efektas, o ką jau kalbėti apie naudą visuomenei. Hepatito B vakcina dar vadinama pirma priešvėžine vakcina pasaulyje, taigi skiepydami hepatito B vakcina kartu sumažinome ir kepenų vėžio atvejų“, – teigė prof. L.Jančorienė.

Gydytoja pastebi ir medikų požiūrio į skiepus pokyčius: pavyzdžiui, prieš 30 metų buvo aiškinama, kad, sergant vėžiu, po transplantacijos, kitais sudėtingais atvejais, kai yra nusilpusi imuninė sistema, skiepyti negalima. Dabar visiems šiems pacientams kaip tik rekomenduojama skiepytis, ypač nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, nes jie tampa imlesni infekcijoms, serga sunkiau, patiria daugiau komplikacijų, pasitaiko daugiau mirties atvejų.

Griauna mitą

Visuomenėje sklando nuomonė, esą sveikiems, užsigrūdinusiems žmonėms skiepytis nebūtina – juos apsaugo geras imunitetas.

„Per televiziją neretai galima išgirsti interviu su jaunais žmonėmis, kurie laukia širdies ar inkstų persodinimo operacijos dėl širdies ar inkstų funkcijos nepakankamumo. Šie dažnai buvę sveiki, sportiški, sveikai gyvenę žmonės „pravaikščiojo“ gripą“ ir tai baigėsi minėtų organų funkcijos negrįžtamu pažeidimu, funkcijos netekimu. Tokiu atveju vienintelė išeitis siekiant išgelbėti gyvybę – atlikti nebefunkcionuojančio organo transplantaciją“, – apgailestavo profesorė.

Ji pabrėžė, kad gripas yra labai klastinga liga, vien natūralus imunitetas ar sveikas gyvenimo būdas gali neapsaugoti nuo komplikuoto ligos pasireiškimo, nes jos eiga gali priklausyti nuo įvairiausių dalykų – tiek nuo infekcinės dozės, tiek nuo žmogaus imuninės sistemos būklės ar individualių genetinių veiksnių.

Apsauga ir naujagimiui

Valstybiniu mastu apibrėžtos kategorijos asmenų, kuriems vakcina nuo gripo priklauso nemokamai. Tai rizikos grupės, kurioms gresia gripo komplikacijos – visi, sulaukę 65 metų, sergantieji lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies ar inkstų funkcijos nepakankamumas, onkologinės ligos ar kitos imunosupresinės būklės, nėščiosios, sveikatos priežiūros darbuotojai.

„Labai svarbu paminėti, kad nėščiųjų skiepijimas nuo gripo apsaugo ne tik pačią nėščią moterį bet ir jos būsimą naujagimį, jei jis gimsta gripo sezono metu, nes trečią nėštumo trimestrą per placentą į vaisiaus organizmą patenka motinos antikūnai, kurie dar 6 mėn. po gimimo saugo kūdikį nuo tų infekcinių ligų, nuo kurių turėjo imunitetą jį pagimdžiusi moteris. Tad šiuo atveju vienas skiepas suteikia apsaugą nuo komplikuoto gripo tiek nėščiajai, tiek jos naujagimiui“, – pabrėžė L.Jančorienė.

Deja, net ir esant galimybei pasiskiepyti nuo gripo nemokamai, kai kurie žmonės ja nepasinaudoja. Profesorės teigimu, tarp mirusiųjų nuo sunkaus gripo komplikacijų nepasitaiko asmenų, kurie būtų pasiskiepiję.

Išaugęs susidomėjimas

Šiuo metu net ir gydymo įstaigose stebimas gerokai išaugęs medikų susidomėjimas skiepijimu nuo gripo. Prof. L.Jančorienės manymu, tai gali būti susiję su tuo, kad šiemet Valstybinė ligonių kasa rizikos grupių asmenims skiepyti nupirko naujausią keturvalentę gripo vakciną, kurio sudėtyje yra keturių gripo viruso štamų antigenai, o tai reiškia, kad po skiepų įgysime imunitetą 4 skirtingiems gripo viruso potipiams. Tie gyventojai, kurie skiepysis komercinėmis gripo vakcinomis, galės taip pat įsigyti netgi trijų skirtingų gamintojų pasiūlytą keturvalentę gripo vakciną.

„Reikia pabrėžti, kad pasiskiepijus gripo vakcina negarantuojama, kad žmogus gripu neužsikrės ar nesusirgs, bet pagrindinė vakcinos misija, ypač kalbant apie rizikos grupių asmenis, – apsaugoti nuo sunkių ligos formų, komplikacijų ir mirties. Pasiskiepijus yra didelė tikimybė, kad asmuo nesirgs gripu, o jei susirgtų, tai lengvesne ligos forma, liga truks trumpiau, reikės mažiau vaistų ir bus išvengta ilgo nedarbingumo“, – sakė profesorė.

Ar skiepysimės vaistinėse?

Siekdama didinti skiepų prieinamumą, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad gydymo įstaigose skiepyti galėtų slaugytojai ir akušeriai, o vaistinėse – išplėstinės praktikos vaistininkai.

Galimybė skiepyti slaugytojams ir akušeriams numatyta ministro įsakyme, kuris įsigalios nuo kitos savaitės. O galimybė skiepyti vaistinėse numatyta įstatyme, kuris teikiamas derinti visuomenei ir suinteresuotoms šalims. Jei vaistinės tam bus pasiruošusios, išplėstinės praktikos vaistininkai galėtų pradėti skiepyti 2020 m. spalį.

Šios siūlomos naujovės padės sumažinti šeimos gydytojams tenkantį krūvį, o norintiesiems pasiskiepyti tai padaryti bus paprasčiau.

Ministro įsakymu numatoma, kad slaugytojai ir akušeriai galėtų patys įvertinti paciento sveikatos būklę, užpildydami specialius klausimynus, ir, jei pacientai yra sveiki, atlikti skiepijimą visomis vakcinomis. Pavyzdžiui, jei vaikas yra sveikas, jie galėtų juos skiepyti ir vakcinomis, kurios numatytos pagal skiepų kalendorių. Šeimos gydytojams liktų tie pacientai, kurie serga, t. y. patenka į rizikos grupę. Kaip ir iki šiol, taip ir toliau, skiepyti galės visų specialybių gydytojai pagal kompetenciją, o sprendimus, galima skiepyti ar ne, priims ne tik šeimos gydytojas, bet ir slaugytojas bei akušeris.

Šiuo metu praktika, kai slaugytojai ir akušeriai gali skirti skiepus ir skiepyti, galioja daugelyje Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Norvegijoje, Olandijoje, net 10 metų – Estijoje. Taip pat ir JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje.

Be to, planuojama sudaryti galimybes žmonėms pasiskiepyti vaistinėse, įstatyme papildant sveikatos priežiūros specialistų sąrašą išplėstinės praktikos vaistininku. Tai naujovė, kurios iki šiol nebuvo. Jei tokie siūlymai įsigaliotų, šis specialistas, įvertinęs suaugusio žmogaus sveikatos būklę, galėtų skirti skiepus ir paskiepyti jį nuo gripo, tymų ar erkinio encefalito.

 

Birutė Litvinaitė

Rekomenduojami video