Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vaistažolės gali padėti išlikti sveikam, o susirgus – greičiau pasveikti

Vasara – palankus metas apsidairyti aplinkui ir išnaudoti visas gamtos teikiamas gėrybes bei galimybes, kaip anksčiau tai darė mūsų protėviai. Juk vasarą gamtoje galima ne tik maudytis, degintis, uogauti ar grybauti, bet taip pat ir išeiti paieškoti įvairių vaistažolių ir žolelių, kurios gali padėti išlikti sveikam, o susirgus – greičiau pasveikti. Žinoma, vaistažoles galima rinkti ne tik vasarą, bet ir kitais sezonais. O apie tai, kuo vaistažolės gali būti naudingos žmogaus sveikatai, sutiko papasakoti vaistažolininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas, lektorius, knygų apie vaistažoles autorius Marius Lasinskas.

Visuomenėje vyrauja požiūris, kad padėti išsigydyti įvairiausias ligas gali tik vaistai. Neretai nuvertinamos vaistažolių, žolelių savybės. Tačiau kuo vaistažolės ir įvairios žolelės gali būti naudingos asmens organizmui? Galbūt jų naudos, gydomųjų savybių nereikėtų nuvertinti?

Ir vaistai, ir vaistažolės gali padėti žmogui, tačiau kada ką pasirinkti, nėra taip paprasta. Vaistų griebčiausi, kai tikrai yra bėda ir ją reikia greitai spręsti čia ir dabar, arba tam tikroms ligoms, kur be jų neišsiversime. Tačiau labai dažnai mes griebiamės sintetinių vaistų visai be reikalo ir geriau pasižvalgytume po didžiąją gamtos vaistinę, kurioje apstu maistinių ir vaistinių augalų, kurie gali būti labai naudingi, ypač tai atvejais, kai žmogus negali vartoti cheminių preparatų, tuomet augalai atskuba į pagalbą ir tikrai gali daug pagelbėti, bet tik su viena sąlyga – reikia būti vertam jų pagalbos.

Nuo kokių ligų galima gydytis įvairiomis žolelėmis? O gal jas vartoti galima imunitetui stiprinti?

Vaistažolės gali padėti išlikti sveikam, o susirgus greičiau pasveikti. Jos tinka ir ūmioms, ir lėtinėms ligoms, tik reikia žinoti, kurias vaistažoles surinkti, kaip paruošti ir kaip teisingai jas vartoti. Matot, atsigėrimui vaistažoles galite vartoti kaip jums išeina, kaip esatę įpratę, tačiau jeigu mes kalbame apie fitoterapiją (gydymas augalais), tuomet jau reikia specialių žinių ir geriausiai su fitoterapeuto ar gydytojo pagalba. Tačiau yra tokių kasdieninių sveikatos problemų: padidėjęs rūgštingumas, sunku užmigti, pučia pilvą, ar norite imunitetą pastiprinti – visai nesunkiai tai galima išspręsti vaistažolių pagalba.

Ar vasara – pats tinkamiausias laikas rinkti vaistažolėms? Kur jų galima ieškoti?

Vaistažolės renkamos visus metus ne tik vasaros ar pavasario metu, be to reikia atsižvelgti į augalo vegetacijos tarpsnius, kada jis sukaupia daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų. Juk nekasime kiaulpienių šaknų viduryje vasaros, o tai darysime vėlai rudenį ar anksti pavasarį. O jonažolių žolę rinksime per Joninių (Rasų) šventę, kai didesnė dalis jonažolių jau pilnai žydės. Vaistažolės mėgsta švarą ir tylą, todėl ieškokite tokių vietų ir ten bus pačios geriausios vaistažolės.

Ar asmenys išnaudoti vaistažolių – žolelių savybes ir naudą gali rinkdami jas patys, o gal jas reikėtų pirkti vaistinėse?

Patarčiau rinkti tik jums gerai pažįstamus augalus, nes gamtoje yra ir nuodingų augalų (apie 100 tokių), o jeigu abejojate geriau neimkite tokių vaistažolių arba pasitikrinkite knygose (labai vertinu „Lietuvos žaliasis rūbas“, leidykla Lututė), o dar geriau eikite kartu žoliauti su vaistažolininku. Daug vaistažolių galima rasti ir vaistinėse, bet tikrai ne visas ir tikrai ten nebus šviežių augalų, kurie yra labai vertingi. 

Ar galite pasidalinti patarimais, ką reikia žinoti apie tinkamą vaistažolių panaudojimą? Kaip tinkamai ir kada jas rinkti, kaip susidžiovinti? O gal jų įmanoma užsiauginti namuose?

Pirmiausiai reikia žinoti tris žolininko taisykles (jas plačiai aprašytas rasite mano pirmojoje knygoje „Vaikai vaistažolių pasaulyje“), o tuomet palaukti kada bus sausa (vasarą apie 11 – 12 val.) ir rinkti į pintines, uždengiant su drobele, kad saulė nenugairintų. Pavytinkite paskleidę plonu sluoksniu ir džiovinkite tamsioje, šiltoje (apie 30 – 35 laipsnių temperatūros) patalpoje arba specialiose džiovyklėse. Čia tik bendri patarimai, nes konkrečiam augalui galioja vis kitokios taisyklės.

Vienos rūšies vaistažoles (pvz. siauralapis gaurometis tinka esant padidėjusiam rūgštingumui) gerkite 7 dienas ir darykite 3 dienų pertrauką, o jeigu mišinys (pvz. mėta, melisa ir ramunė lygiomis dalimis padės, kai skauda ar pučia pilvą) gerkite 21 dieną ir darykite 7 dienų petrauką. Ir taip reiktų vartoti 2-3 mėn., o jeigu liga lėtinė, tuomet dažnai ir 6 – 12 mėn. Vaistažoles vartokite 30-60 min. prieš valgį arba 1-2 val. po valgio, o ne su sumuštiniu . 1-2 puodeliai atsigėrimui, 3-4 sveikatinimuisi, 5-6 puodeliai veikia kaip vaistas. Daugiau įvairių sveikatos receptų ir patarimų rasite mano naujoje knygoje „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“.

Lietuva apdovanota vaistažolėmis, todėl visko galima rasti gamtoje, tačiau jeigu norite vaistažoles auginti savo sode ar kaime, o gal ant palangės namuose, tuomet tikrai verta, nes turėsite savo vaistažolių vaistinėlę po ranka ir prireikus, padėsite namiškiams ar kaimynams.

Rekomenduočiau auginti arba žinoti, kur auga tokios vaistažolės: siauralapio gauromečio žolė arba lapai (nervų draugas ir mažina skrandžio rūgštingumą), juoduogio šeivamedžio žiedai ar termiškai apdorotos juodos uogos (ar su batais, ar su karūna – veja lauk visus virusus), pelkinės vingiorykštės žolė (gamtinis aspirinas), paprastojo raudonėlio žolė („skrandžio draugas“), didžiosios dilgėlės lapai ir sėklos („vitaminų karalienė“), paprastosios kiaulpienės visos dalys (teikia švarą nuo kojų galiukų iki plaukų viršūnėlių) ir kitos.

Ar vaistažolės gali turėti ir neigiamą poveikį? Nuo ko tai priklauso?

Vaistažolės taip pat turi kontraindikacijų (pvz. nėštumo metu negalima vartoti pelyno ar bitkrėslės arba kas turi aukštą kraujospūdį nerekomenduojama gerti jonažolių arbatos) ir šalutinių poveikių, tačiau jie pasireiškia labai retai ir dažniausiai jau žmogus žino, kurių augalų jis negali vartoti.

Dėkoju jums už pokalbį.

Rekomenduojami video