Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ultragarsinis tyrimas – nepamainomas diagnostinis įrankis

Echoskopinis, arba ultragarsinis, tyrimas – dažniausiai naudojamas diagnostinis vaizdavimo tyrimas, tapęs kone kasdieniu diagnostiniu įrankiu įvairiose medicinos srityse. Juo tiriami vidaus organai, kraujagyslės, sąnariai, krūtys, stebimas vaisiaus vystymasis.

Tyrimo metu naudojamas ultragarsas – labai didelio dažnio žmogaus ausiai negirdimos garso bangos, kurias generuoja specialus aparatas echoskopas.

Echoskopo daviklis tyrimo metu dedamas ant specialiu vandens geliu pateptų tiriamų vietų, generuojamos ultragarso bangos, kurios nukreipiamos į audinius. Susidūrusios su įvairaus tankumo audiniais bei skysčiais, bangos atsispindi ir grįžta į daviklį, kur jos paverčiamos elektriniais impulsais. Jie suformuoja vaizdą ekrane, o gydytojas echoskopuotojas šį vaizdą analizuoja.

Kokie organai gali būti tiriami

Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad ultragarsinis tyrimas yra neatsiejamas daugumos medicinos disciplinų diagnostinis įrankis.

„Ši technologija suteikia galimybę realiuoju laiku nustatyti organų struktūrą, dydį, lokalizaciją, pakitimus. Tyrimas plačiai naudojamas dėl jo saugumo – ultragarso bangos nėra jonizuojanti spinduliuotė, tyrimams atlikti nereikia specialių apsaugos priemonių, tyrimą atliekančiam gydytojui ir pacientui tyrimas nėra kenksmingas ir atliekamas tiek, kiek reikia ir kada reikia“, – pasakojo gydytoja.

Jos teigimu, vienas dažniausių tyrimų – vidaus organų (kepenų, kasos, tulžies pūslės, inkstų, blužnies, limfmazgių, pilvo aortos) tyrimas dėl pilvo ar juosmens skausmų.

„Sėslus gyvenimo būdas, darbas iš namų, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis, rūkymas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis tapo pastarųjų dešimtmečių iššūkiu. To pasekmė – jaunus žmones vargina galvos svaigimo epizodai, galvos skausmai ar tiesiog bloga savijauta, fizinio krūvio netoleravimas. Dėl didelio ilgalaikio streso, nuovargio miego arterijose vystosi nebylios aterosklerotinės pokštelės. Miego arterijų echoskopinis tyrimas bei rūkalių pilvo aortos tyrimas tokių būklių diagnostikoje tampa labai reikšmingi, turint omenyje, kad Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje“, – pasakoja gydytoja.

Jos teigimu, echoskopu stebimi ir smulkūs užčiuopti dariniai odoje, poodyje, seilių liaukose, skydliaukėje, krūtyse. Echoskopiniai tyrimai yra svarbūs periodiškai stebint įvairias cistas, polipus, akmenis – kaip kinta jų struktūra, ar jų buvimas keičia organo būklę.

Ultragarso bangas blokuoja kaulai, tačiau aukšto dažnio davikliai leidžia pro labai ploną kaulą (sinusus, vaikų kremlines kaulų dalis, kaulėjimo centrus) pažvelgi vidun ir jį įvertinti.

Ypač dažnai echoskopu tiriami vaikai – tyrimas yra neskausmingas, neinvazinis, komfortiškas.

Paprastai ultragarsu tiriami tie organai, kurie yra standūs ar pripildyti skysčio, nes oras garso bangoms sukuria neįveikiamą kliūtį. Iki šiol plaučiai ar skrandis echoskopu buvo visiškai netiriami.

„Koronaviruso pandemijos laikotarpiu tapo svarbu echoskopu tirti ir plaučius. Dėl prietaiso mobilumo bei rezultatų greičio šis tyrimas tapo ir išlieka gana svarbus. Be to, jis yra labai informatyvus stebint plaučių pažaidą ir gijimą, nenaudojant rentgeno tyrimo“, – pasikeitimus akcentavo gydytoja V.Uzelienė.

Ultragarsinio tyrimo trukmė įvairi: nuo kelių dešimčių minučių iki valandos, priklausomai nuo to, koks organas tiriamas. Pavyzdžiui, skydliaukės tyrimas trunka apie 10 minučių, o tiriant miego ar inkstų arterijas tyrimas gali trukti ir iki valandos.

Kaip pasiruošti?

Pasak gydytojos, vidaus organų tyrimams ultragarsu reikia pasiruošti.

Pacientui rekomenduojama nevalgyti bent 6–8 valandas iki tyrimo, nes po valgio prasideda virškinimo procesas, kurio metu žarnyne pagausėja dujų.

Tiriant inkstus ir šlapimo pūslę rekomenduojama gerti vandens ir tyrimui atvykti pilna šlapimo pūsle – tokiu atveju galima gauti tiksliausius rezultatus.

Tiriant inkstų arterijas rekomenduojama iki tyrimo nevalgyti 12 valandų – taip pat dėl dujų sukeliamos kliūties.

Vaisiui nekenkia

Ultragarsinį tyrimą nėščiajai atlikti privaloma du kartus: 11–13-tą ir 18–20-tą nėštumo savaitę. Dažniau tirti, jeigu nėštumas vystosi gerai, nebūtina.

Gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė sako, jog papildomi echoskopiniai tyrimai atliekami įtarus, kad gali būti per mažai ar per daug vaisiaus vandenų, jei nėščioji serga diabetu, gydoma dėl hipertenzijos, jei vystosi kepenų pažeidimas, įtariant, kad vaisius mažo svorio ar atvirkščiai – labai didelis.

Taip pat papildomai nėščioji gali būti tiriama esant persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikai, pajutus, kad vaisius blogiau juda.

„Kai gimdoje vystosi du ar trys vaisiai, ultragarsiniai tyrimai atliekami kas mėnesį, o, esant poreikiui, dar dažniau. Mokslinių įrodymų, kad ultragarsinis tyrimas kenkia vaisiui, nėra. Tiriant vaisių laikomasi saugumo reikalavimų“, – pabrėžė gydytoja.

Pirmojo privalomo tyrimo metu išmatuojamas vaisiaus dydis, patikslinama nėštumo trukmė ir  gimdymo data. Matuojama sprando vaiskuma, vertinama, ar yra nosies kaulas, tiriama, ar nėra didžiųjų vaisiaus raidos ydų, taip pat apžiūrima gimda ir kiaušidės. Daugiavaisio nėštumo atveju ištiriama, ar kiekvienas vaisius turi atskirą amnioną ir chorioną.

„18–20-tą savaitę vertinamas vaisių skaičius, vaisiaus dydis, nėštumo trukmė, jeigu nebuvo tiksliai nustatyta pirmuoju nėštumo trečdaliu, vaisiaus anatomija, vaisiaus širdies veikla, vaisiaus gyvybingumas ir judrumas, placentos vieta, virkštelė, vaisiaus vandenų kiekis, gimdos ir kiaušidžių dariniai. Gydytojas vertina, ar nėra stambių vaisiaus vystymosi ydų“, – informavo S.Neverauskienė.

Echoskopinis vaisiaus tyrimas gali trukti iki 30 minučių. Tačiau jo trukmė labai priklauso nuo priežasčių, galinčių  apsunkinti tyrimo eigą: nuo netaisyklingos vaisiaus padėties, moters kūno ypatumų.

„Tokiu atveju tyrimas užtrunka. Pacientei siūloma pakeisti kūno padėtį, pasisukti ant kurio nors šono, pasivaikščioti, tikintis, kad vaisius gimdoje taip pat pajudės ir bus galima geriau jį apžiūrėti. Retai, bet tenka pakviesti pacientę atvykti ir pakartotinai, kitą dieną“, – pasakojo S.Neverauskienė.

Tačiau tai nepatogumų nesukelia, nes pacientėms specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia.

Naudoja ir traumatologai

Ultragarsu dažnai tiriami ir sąnariai bei sausgyslės. Dažnai kamuojančios ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, psoriaziniai sąnarių pažeidimai, podagra, įvairios lėtinės jungiamojo audinio ir sąnarių ligos pasireiškia skausmais sąnariuose, raumenyse, sausgyslėse ar įvairiose kūno vietose.

Kiekviena šių būklių turi savitus požymius, tad svarbiausia iš pat pradžių nustatyti, ar yra uždegimas. Nuo to priklauso tolesni tyrimai ir gydymas.

Echoskopinis sąnario, sausgyslių, raumenų tyrimas nepakeičiamas esant sąnario traumoms, raiščių ar sausgyslių patempimams ar plyšimams, raumens plyšimui.

„Echoskopinis tyrimas atliekamas įtariant sausgyslių uždegimą, plyšimą ar kai aplink sausgyslę kaupiasi skysčiai, taip pat įtariant dalinius ar pilnus kelio sąnario šoninių raiščių plyšimus, raumenų plyšimus ir kt. Taip pat galima pamatyti ir artrozes, įvertinti, kiek pažeisti sąnariai. Žinoma, kartais ne viskas matyti, bet galima susidaryti bendrą vaizdą ir priimti sprendimus dėl tolesnio gydymo“ , – sako gydytojas ortopedas traumatologas Markas Fiodorovas.

Kai kuriais atvejais, jei ultragarsinio tyrimo neužtenka, atliekami papildomi tyrimai.

„Ultragarsinis tyrimas užveda ant kelio, aiškinantis, kokia yra situacija, ką reikėtų daryti. Vėliau gydymo eigoje galima stebėti ligos dinamiką, kaip keičiasi uždegiminiai procesai, ar mažėja susikaupusių skysčių. Tai galima atlikti tiek kartų, kiek reikia, nes tyrimas pacientui yra absoliučiai nekenksmingas ir visiškai saugus, nereikia jokio specialaus pasiruošimo“, – pasakojo M.Fiodorovas.

Sklando mitas, kad ultragarsinis tyrimas gali atstoti gydytojo konsultaciją. Pasak M.Fiodorovo, juo tikėti tikrai negalima.

„Pirmiausia reikia kreiptis į specialistą, kad įvertintų, kokių tyrimų reikia, kad būtų galima skirti gydymą. Pačiam žmogui prašyti tyrimo iš anksto, nepasikonsultavus su gydytoju, tikrai nėra tikslinga, o jei tyrimas atliekamas iš anksto, gali būti tiesiog sugaištas laikas“, – akcentavo specialistas.

Parengė Birutė Litvinaitė

Rekomenduojami video