Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tyrimas: ne visi pacientai vaistus renkasi pagal veikliąją medžiagą

Daugiau nei du trečdaliai vaistinių pirkėjų supranta, kad vaisto poveikį lemia jame esanti veiklioji medžiaga, o 84 proc. vaistininko patarti pirktų pigesnį vaistą. Tačiau kas šeštas gyventojas mano, kad vaistų poveikis priklauso nuo jų kainos - geresni vaistai esą kainuoja brangiau. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Vaistinių tinklo „Camelia" inicijuotos apklausos duomenimis, 69 proc. gyventojų įsitikinę, kad vaisto poveikį lemia jame esanti veiklioji medžiaga. Tokiai nuomonei ypač linkusios pritarti moterys, taip pat vyresni nei 35 m., mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai.

Tuo tarpu 16 proc. gyventojų mano, kad vaistų kaina yra tiesiogiai susijusi su vaistų poveikiu - brangiausi vaistai yra efektyviausi. Tokios nuomonės dažniausiai laikosi 18-35 m. amžiaus asmenys.

„Nors du trečdaliai šalies gyventojų supranta, kad vaisto poveikis priklauso nuo veikliosios medžiagos, tačiau būtent jaunimas vadovaujasi mitais apie tai, kad vaistai turi būti brangūs, nes kitaip jie esą bus neveiksmingi. Tai skamba paradoksaliai - juk jaunesnio amžiaus gyventojai yra mažiau kaustomi stereotipų, tai turėtų būti labiausiai informuota vartotojų grupė, žinanti, kad vaisto poveikį pirmiausia lemia jo sudėtyje esančios medžiagos, o ne kaina", - apklausos duomenis komentavo mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia" viešųjų ryšių specialistė Vilma Balčiauskaitė.

Tyrimo duomenimis, vaistininkui rekomendavus, 84 proc. gyventojų visgi rinktųsi pigesnį vaistą: 44 proc. tokį sprendimą priimtų pasitikėdami vaistininkų kompetencija, 40 proc. - tiesiog siekdami sutaupyti. Vis dėlto beveik dešimtadalis respondentų net ir tokiu atveju, ignoruodami vaistininko patarimą, rinktųsi brangesnius vaistus, kurie esą yra efektyvesni.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, ekonomiškai išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse vartojama daugiau pigesnių vaistų nei mažiau pasiturinčiose valstybėse. Tai, anot sveikatos specialistų, rodo, kad ES senbuvėse gyventojai moka vaistus vartoti racionaliai.

„Visapusiškai skatiname atsakingą ir racionalų vaistų vartojimą. Taip pat siūlome žmonėms visada konsultuotis su gydytojais, vaistininkais, išsiaiškinti, kokios yra galimos vaisto su ta pačia veikliąja medžiaga alternatyvos, kokius vaistus sveikatos bei finansiniu požiūriu tikslingiausia įsigyti. Vaistus rinktis pagal didžiausią kainą nėra racionalus sprendimas", - pažymėjo VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

VLK analizė rodo, kad 2015 m. pacientai, įsigydami kompensuojamųjų vaistų, iš viso sumokėjo 54 mln. eurų priemokų. Jei pacientai būtų rinkęsi alternatyvius preparatus su tokiomis pat veikliosiomis medžiagomis, priemokų suma būtų dvigubai mažesnė ir siektų 27 mln. eurų.

Rekomenduojami video