Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Trumpalaikiai virškinimo sutrikimai – kaip sau padėti?

Įvairūs virškinimo sutrikimai – bene įprasčiausias suaugusiųjų skundas, verčiantis ieškoti pagalbos. Dažniausiai kamuoja viduriavimas arba, priešingai, vidurių užkietėjimas, sunkumas skrandyje, pykinimas ir šleikštulys, raugėjimas, nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas ir gausus dujų šalinimas, skausmas epigastriumo, skrandžio ar pilvo srityse, diegiantis žarnyno skausmas bei kiti nemalonūs pojūčiai, susiję su virškinimo sistema.

Natūralu, kad suvalgius keptų pupelių ar kopūstų salotų ir užgėrus šiuos gardėsius saldžiais gazuotais gėrimais, kurį laiką gali kamuoti pilvo pūtimas ir pojūtis, tarsi jame būtų apsigyvenęs balionas, tačiau ką reikėtų žinoti, jei tokie nemalonūs virškinimo sutrikimai itin vargina?

Straipsnyje rasite informacijos apie tai, kaip padėti sau, jei užklupo trumpalaikiai negalavimai ir ką daryti, kad bet kokie virškinimo sutrikimai Jūsų organizmą aplankytų kaip tik įmanoma rečiau.

Kaip nesunkius virškinimo sutrikimus atskirti nuo rimtesnių bėdų? Trumpalaikius virškinimo sutrikimus, tokius kaip sunkumą skrandyje, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, pykinimą ir negausų vėmimą, pilvo pūtimą ar diegliukus, paprastai sukelia netinkama mityba ir nesveiki mitybos įpročiai.

Juos atskirti nuo rimtesnių virškinimo sutrikimų nesunku – dažniausiai jie trunka neilgai (maksimaliai porą parų), jų metu nepakyla kūno temperatūra (neprasideda karščiavimas), nekamuoja sunkus silpnumas, gausus vėmimas ar viduriavimas, skysčių netekimo požymiai.

Sunkesni simptomai, priešingai, galimai rodo rimtą infekcinės ar neinfekcinės kilmės sveikatos sutrikimą, kuriuo susirgus gali prireikti medicininės pagalbos, ypač mažiems vaikams. Kas gali padėti persivalgius? Tad pats pacientas pirmiausiai turi įvertinti, kokio sunkumo virškinimo sutrikimai jį kamuoja – jei kelias valandas po sunkesnio maisto jaučiamasi ne kaip, tuomet, tikriausiai, kaltas pats maistas ar pernelyg didelis suvalgytas jo kiekis.

Persivalgius dažniausiai padeda lengvas pasivaikščiojimas, trumpalaikis maisto vengimas, pakeičiant jį skysčiais ir papildomai valgio metu ar iš karto po valgio vartojamais virškinimo fermentais. Šių virškinimo procesui svarbių medžiagų savo sudėtyje turi nereceptinis vaistinis preparatas Mezym. Jis skirtas dėl virškinimo fermentų trūkumo kilusiems nemaloniems simptomams, pavyzdžiui, sunkumui skrandyje ar nevirškinimo pojūčiui, malšinti.

Dėl šio ir bet kokio kito vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

  Kaip virškinimą veikia stresas ir ką daryti, jei patiriami pojūčiai neramina?

Virškinimo sutrikimus sukelti gali net ir stresas, tad verta pagalvoti, ar jie nepasireiškė prieš ar po daug nervinės įtampos keliančios situacijos. Žmogaus patiriami emociniai sukrėtimai labai stipriai susiję su virškinimo sistema.

Galima pateikti nesudėtingą pavyzdį – vieni nervindamiesi gali suvalgyti kalnus nesveiko maisto, o kitiems skrandis tarsi „užsiriša“, juos pykina vien pagalvojus apie maistą. Tai susiję su sudėtingais organizmo procesais, tačiau norima pabrėžti, kad nervinės įtampos ryšys su virškinimo procesu yra neabejotinas. Jei virškinimo sutrikimai yra sunkūs arba kamuoja nuolat, tuomet reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir įsitikinti, kad nesergama rimtesnėmis ligomis, kurios nebūtinai susijusios su virškinimo sistema.

Kodėl nereikėtų skubėti slopinti viduriavimo?

Ką daryti, jei užklupo nemalonus trumpalaikis viduriavimas ir jo norisi atsikratyti kaip galima greičiau? Pirmiausiai reikia stengtis, kad organizmui nepritrūktų skysčių ir mineralų. Tai itin svarbu patiriant viduriavimą, mat viduriavimo metu prarandama daug skysčių ir pernelyg didelis jų netekimas gali pridaryti nemažai žalos (dehidratacijai labai jautrūs vaikai, tad jiems reikėtų skirti ypatingą dėmesį).

Per parą suvartojamų skysčių kiekis turėtų siekti bent 2-3 litrus, jei viduriavimas itin stiprus, tuomet jų gali reikėti dar daugiau, net iki 4 litrų. Geriausia gerti ne paprastą geriamąjį vandenį, o mineralinį vandenį, kuris padėtų palaikyti organizmo mineralinių medžiagų balansą.

Nepatartina iš karto imtis vaistinių preparatų ar medicinos priemonių, kurios stabdo viduriavimą.

Viduriavimas yra procesas, padedantis „išsivalyti“ virškinimo traktui, tad jo stabdymas ne visada yra geriausia išeitis (nebent taip rekomendavo gydytojas, ypač kalbant apie vaikus).

Mityba viduriavimo atveju turėtų būti lengva ir nesukelti virškinimo traktui papildomų sunkumų, pavyzdžiui, puikiai tinka košės, sriubos, liesa mėsa, bananai, baltos duonos skrebučiai. Reikėtų rinktis tik lengvai virškinimą maistą.

Kamuojant stipresniam viduriavimui galima išmėginti daug rauginių medžiagų turinčias vaistažolių arbatas, pavyzdžiui, ąžuolo žievės, aviečių lapų, mėlynių uogų vandenines ištraukas.

Jei viduriavimą norisi stabdyti natūraliai, tuomet visuomet namų vaistinėlėje verta turėti viduriavimą stabdančių vaistažolių mišinių – jie dar veiksmingesni, nes žolelės atrinktos taip, kad ne tik stabdytų viduriavimą, bet ir gerintų patį virškinimą.

Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 2 paras ir kamuoja kiti neraminantys simptomai (pavyzdžiui, išvemiami visi nuryti skysčiai, prasideda karščiavimas, jaučiamas silpnumas) arba jei viduriuoja vaikas, tuomet patariama nedelsiant susisiekti su gydymo įstaiga ir pasitarti, kaip reikėtų elgtis toliau.

Rekomenduojami video