Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sveikai mitybai netinkamų produktų nėra

Lapkričio 8-oji – Pasaulinė sveikos mitybos diena. Ta proga verta prisiminti seną tiesą, kad mūsų savijautą lemia mitybos įpročiai. Norėdami visada gerai jaustis turėtume paisyti vienos paprastos taisyklės – nevalgyti, kai nesinori, ir liautis valgyti, kai dar norisi.

Sveikatos sutrikimai

Pasak Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialisto Mariaus Beivydo, šiandieninis gyvenimas verčia nuolat skubėti, todėl nebelieka laiko tinkamai pavalgyti, pietaujame greitojo maisto užkandinėse, maistą ne kramtome, o ryjame, o kur dar saldūs gazuoti gėrimai... „Vakare valgome kas papuola, nes po įtemptos dienos nebesinori gaminti, o prieš miegą dar prikemšame skrandžius įvairiausių užkandžių, – pasakojo visuomenės sveikatos specialistas. – Netinkama mityba gali sukelti trumpalaikius ar ilgalaikius sutrikimus, kurie kai kada gali pasibaigti net pirmalaike mirtimi.“

Dėl nesubalansuotos mitybos atsiranda įvairių virškinamojo trakto sutrikimų, pvz., užkietėja viduriai, susergama hemorojumi. Tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas organizme gali sukelti įvairias ligas (pvz., vitamino C trūkumas – skorbutą, geležies trūkumas – mažakraujystę). Be to, sveika mityba laikoma onkologinių ligų profilaktikos priemone.

Pusiausvyros nebuvimas tarp organizmo su maistu įgyjamos ir veikloje sunaudojamos energijos yra žalingas organizmui. Maistinių medžiagų trūkumas (badaujant arba valgant neįvairų maistą) gali išprovokuoti sunkias ligas, o jų perteklius kaupiamas organizme riebalų pavidalu ir sukelia nutukimą, kurio komplikacijos kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra viena dažniausių mirties priežasčių (pvz., JAV yra antroji mirties priežastis po rūkymo sukeltų ligų).

Mėgstamas maistas

Gydytoja dietologė Laisvūnė Petkevičienė sakė, kad netinkamų produktų nėra, svarbiausia, kad valgant būtų jaučiamas malonumas. „Valgyti reikia mėgstamą maistą, – sakė ji. – Nieko gero nebus, jei maitinsitės produktais, kurie, pasak kitų, yra sveiki ir būtini, tačiau jums neskanūs, keliantys nemalonius pojūčius. Tik sukeldamos teigiamas emocijas, kurias lemia maisto estetinė išvaizda, kvapas bei skonis, jame esančios maistinės medžiagos bus tinkamai panaudotos jūsų organizme.“

Pasak gydytojos, renkantis maisto produktus svarbu atsižvelgti į individualias organizmo savybes. „Vieni gali valgyti viską, o kiti turi pagalvoti, kokiuose produktuose yra jiems netinkamų medžiagų, kurių organizmas netoleruoja ar nesugeba įsisavinti. Pavyzdžiui, jei organizmas netoleruoja pieno produktuose esančios laktozės, reikėtų pagalvoti, iš kokių kitų maisto produktų būtų galima gauti būtinų medžiagų, pvz., kalcio. Tokiu atveju gali prireikti vartoti ir maisto papildus“, – aiškino L.Petkevičienė ir pridūrė, kad svarbiausia, atsižvelgiant į savo organizmą, žinoti ką, kada, kiek, kaip, kur ir su kuo valgyti.

Valgymo režimas

Pasak gydytojos, kiekvienam iš mūsų reikia valgyti 3–6 kartus per dieną. Racionaliausias laikytis režimo, kai per pusryčius ir pietus gaunama daugiau nei du trečdaliai paros raciono kalorijų, o vakarieniaujant mažiau nei trečdalis. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės praeitų 5–6 valandos. Vakarieniauti patartina maždaug prieš dvi valandas iki nakties miego.

Nereguliarus valgymas kartą ar du per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad žmonės, valgantys vieną ar du kartus per dieną, dažniau nei valgantieji tris arba keturis kartus per dieną serga skrandžio ligomis, skundžiasi virškinimo sutrikimais.

Maisto įvairovė būtina

Pasak gydytojos L.Petkevičienės, tinkamas maitinimasis – tai tarsi tiltas, jungiantis sveiką kūną su sveika siela. „Maisto įvairovė būtina. Nėra tokių maisto produktų, kurie patenkintų visus organizmo maistinių medžiagų poreikius (pvz., pieno produktuose beveik nėra vitamino C, o vaisiuose ir uogose mažai baltymų)“, – sakė medikė.

Dietologės teigimu, organizmui reikia gauti ne konkrečių maisto produktų, o būtiną kiekį energijos ir maistinių medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų, kurių yra tam tikruose maisto produktuose. „Svarbu žinoti, kad mityba – individualus dalykas, priklausantis nuo kiekvieno organizmo savybių. Tai, kas tinka ir yra skanu kitam, nereiškia, jog tinka ir jums, – aiškino ji. – Taip pat labai svarbu maitintis tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Pagrindinis tinkamos mitybos tikslas – visavertis ir subalansuotas maitinimasis.“

Tinkamo maitinimosi principai

Rinkitės mėgstamą ir gerai toleruojamą maistą;

Riebalų, aliejų ir saldumynų kiekį koreguokite, mažindami arba didindami kalorijų skaičių;

Valgykite reguliariai, lėtai ir po nedaug;

Nesureikšminkite atskirų maisto produktų įtakos žmogaus sveikatai;

Suvartojamo maisto kiekis turi būti proporcingas išeikvojamai energijai;

Dieta turi būti sudaroma individualiai, atsižvelgiant į kūno formą, sudėtį, fizinį aktyvumą;

Svarbu vartoti baltymų, vitaminų A, C, E ir seleno turintį maistą, palaikyti reikiamą skysčių balansą.

Lėtinių ligų prevencijai:

  • kasdien suvalgykite vitamino A turinčių vaisių ar daržovių – abrikosų, morkų, saldžiųjų bulvių, špinatų ar brokolinių kopūstų;
  • kasdien suvalgykite vitamino C turinčių vaisių ar daržovių – apelsinų, braškių, žemuogių, pomidorų;
  • kasdien suvalgykite vaisių ir daržovių, turinčių daug skaidulinių medžiagų – obuolių, greipfrutų, brokolinių ar žiedinių kopūstų;
  • dažniau valgykite mėlynių, nes jos pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu;
  • dažniau valgykite kopūstinių daržovių: keletą kartų per savaitę – žiedinių kopūstų, brokolių, briuselinių ar gūžinių kopūstų;
  • Alkoholį vartokite saikingai.

 

Parengė Lijana Cibulskienė

Rekomenduojami video