Socialiniai tinklai mirga nuo istorijų apie nepavykusias grožio procedūras. Vieni kaltina kompetentingus specialistus, kiti – neatsakingus klientų pasirinkimus. Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta? Ar nesėkmių priežastys slypi tik kosmetologų kvalifikacijoje?

Intervencijų era gali greitai baigtis

Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos (KKAL) valdybos pirmininkė Asta Bagdonaitė atkreipia dėmesį, kad grožio industrijoje egzistuoja gilesnė problema – invazinių procedūrų rizika yra neatsiejama nuo pačios žmogaus biologijos. „Net ir licencijuoti gydytojai negali garantuoti, kad rezultatas bus 100 proc. sėkmingas – tokių atvejų pilnas internetas, o ir savo aplinkoje turime tokių pavyzdžių“, – sako ji.

Vis daugiau specialistų įsitikinę, kad agresyvių intervencijų era gali baigtis greičiau nei manome, užleisdama vietą tvariam ir holistiniam odos puoselėjimui. Kas laukia grožio rinkos ateityje? Ar iš tiesų artėjame prie revoliucijos, kuri pakeis požiūrį į estetinę kosmetologiją?

Nesidomi grožio specialistų išsilavinimu

Pasak A.Bagdonaitės, grožio procedūros – tai ne ligų gydymas. „Čia specialistai turi laikytis „padėti, svarbiausia – nepakenkti“ principo. Nesvarbu, ar renkamės greito poveikio inovatyvias grožio procedūras, ar mėgaujamės „lėtąja“ kosmetologija, būtina suprasti tų procedūrų poveikį mūsų kūnui ir kodėl jas renkamės – juk yra didžiulis skirtumas tarp „fasadinės“ jaunystės ir sveiko funkcionalaus ilgaamžiškumo“, – sako A.Bagdonaitė.

Specialistė pastebi, kad pastaraisiais metais rinkoje daugėja nekompetentingų grožio paslaugas teikiančių asmenų, neturinčių pakankamo supratimo net apie odos struktūrą ir fiziologiją. „Tokios specialistės ir specialistai drąsiai naudoja stiprias rūgštis, aparatus ar net švirkštus, tačiau neretai nežino nė elementarių odos regeneracijos procesų. Tai pavojinga – klientės pasitiki, nes mato gražius prieš ir po rezultatus socialiniuose tinkluose, tačiau už šių nuotraukų slypi nežinomybė: ar procedūra atlikta saugiai, ar buvo įvertintos individualios odos ypatybės, ar išvis suprantama, kaip organizmas reaguos? Deja, pasekmės būna liūdnos“, – sako KKAL valdybos pirmininkė.

2024 m. KKAL atliko apklausą, kurioje paaiškėjo, jog 50 proc. respondentų, grožio paslaugų vartotojų pasidomi specialisto išsilavinimu, kvalifikacija bei jo kompetencijomis. „Skatiname pasidomėti, pas kokį specialistą einame, kad užkirstume kelią blogai atliktai procedūrai. Mat po nesėkmingos procedūros, deja, laiko neatsuksime atgal ir teks kreiptis į rimtą specialistą ar mediką ir solidžiai praverti piniginę. Ne visi vartotojai žino, jog kosmetiko ar kosmetologo profesija Lietuvoje nėra reglamentuojama, licencijuojama, todėl nė viena institucija nėra įpareigota tikrinti išsilavinimą įrodančių dokumentų. Bet tai gali padaryti patys grožio paslaugų vartotojai – viskas jų rankose“, – sako Asta.

Šalutinis poveikis nenuspėjamas

Be abejo, nuo nesėkmingos grožio procedūros neapsaugoti net ir licencijuoti gydytojai. „Savo aplinkoje pati turiu pažįstamų, kurie iš grožio klinikų grįžo subjaurotais veidais. Organizmas yra nuolat kintanti sudėtinga biocheminių procesų ir struktūrų visuma. Nepageidaujamas šalutinis poveikis ne visada nuspėjamas. Be to, kuo daugiau procedūrų, operacijų, injekcijų pacientas patiria, tuo didesnė rizika“, – atvirai kalba KKAL valdybos pirmininkė.

Specialistė A.Bagdonaitė prognozuoja: daugumos agresyvių invazinių grožio procedūrų era galimai greitai baigsis, o tvarus ir holistinis odos puoselėjimas bus prioritetas. „Juk norime išsaugoti ne tik savo jaunystę, bet ir odos spindesį. Klasikinės ir inovatyvios odą tausojančios kosmetinės priemonės, įvairūs aparatai, manualiniai masažai yra veiksmingi kūno puoselėjimo įrankiai, duodantys realius rezultatus“, – sako specialistė.

Reikia vertinti individualumą

„Įvairūs pasauliniai judėjimai kviečia priimti savo fizinį kūną tokį, koks jis yra, suprasti ir vertinti savo individualumą ir nesigėdyti! Tačiau ar yra riba tarp natūralaus rūpinimosi savo kūnu ir visuomenės primetamo įvaizdžio siekio? Ar tikrai grožio procedūras renkamės dėl geresnės savijautos ir didesnės savivertės, o gal dėl visuomenės spaudimo atitikti grožio standartus? Kiek laiko, pastangų ir lėšų skiriame, kad patiktumėme sau – o gal kitiems? Kokia (ne)pavykusių grožio procedūrų įtaka savivertei? Kokia gi ta grožio kaina? Ar verta ją mokėti, kai ji kainuoja sveikatą?“ – rimtus klausimus kelia A.Bagdonaitė.

Parengta pagal KKAL