Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Skrandžio gripas : kai suserga vienas – klumpa visa šeima

Atėjus šiltajam metų laikui kasmet pastebimas padidėjęs užsikrėtimas žarnyno infekcijomis, kurios liaudiškai dar yra vadinamos skrandžio gripu. Specialistai pastebi, kad pagrindiniai žarnyno infekcijų sukėlėjai šiltuoju metų periodu yra bakterijos – jos į organizmą dažnai patenka per prastai apdorotą maistą ar per gyvūnus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė sako, kad kasmet Lietuvoje užfiksuojama maždaug 20 tūkstančių žarnyno infekcinių ligų atvejų. Bakterijomis užsikrėtusių asmenų daugiau – dominuoja užsikrėtimai salmonelėmis bei kompilobakterijomis.

Praeitais metais per tą patį periodą užregistruota 230 rotavirusinės infekcijos atvejų. Kampilobakterioze 2020 m. sirgo 687 asmenys, o per 2021 m. pirmąjį pusmetį yra fiksuoti 149 kampilobakterijų sukelti enteritai. Salmoneliozės atvejų 2020 m. buvo 419, per pirmąjį 2021 m. pusmetį diagnozuoti 236 susirgimai šia bakterine infekcija.“ Žarnyno kirmelės

Kodėl užsikrečiama žarnyno infekcijomis?

Užsikrėsti žarnyno infekcijomis gan paprasta – tereikia suvalgyti prastai termiškai apdorotą ar užkrėstą maistą, kuriame knibžda bakterijos ar klastingi virusai. „Pagrindinės užsikrėtimo bakterinėmis žarnyno infekcijomis priežastys yra netinkamas maisto laikymas ir apdorojimas bei netinkamas maisto tvarkymas namuose, maisto tvarkymo subjektuose, maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių nesilaikymas. Žarnyno virusų infekcijos šaltinis yra žmogus, gyvūnas ar sukėlėjo nešiotojas, kuris platina sukėlėjus fekaliniu–oraliniu būdu ar kontakto būdu per užterštus aplinkos daiktus“, – sako ji.

Specialistė pažymi, kad žarnyno infekcijos plinta sezoniškai – jų daugėti pradeda spalio – gegužės mėnesiais, o bakterinių ligų pikas – šiltasis metų periodas. Labai gyvybingi Žarnyno virusai – itin atsparūs aplinkos poveikiui. Anot specialistės, ypač užkrečiami yra rotavirusai, kurie greitai plinta tiek per užterštą vandenį, tiek per nešvarų maistą. Žarnynas „Žarnyno virusai aplinkoje išbūna gyvybingi kelis mėnesius.

Dėl mažos užkrečiamosios dozės bei visuotino imlumo rotavirusai greitai plinta šeimose, vaikų ugdymo įstaigose ir uždaruose kolektyvuose. Kadangi protrūkis šia infekcija buvo fiksuotas liepos mėnesį, didelė tikimybė, kad užsikrėtimas įvyko per vandens telkinių užterštą vandenį, todėl labai svarbu maudantis baseinuose ar kituose vandens telkiniuose elgtis labai atsargiai ir saugotis, kad vanduo nepatektų į burną“, – pažymi ji.

  Reikia atkreipti dėmesį, kad beveik visos žarnyno infekcijos pasireiškia panašiais požymiais: vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais bei karščiavimu. Negydomi šie požymiai gali būti labai pavojingi. „Atsiradus pirmiesiems užkrečiamosios ligos požymiams: viduriavimui, vėmimui, pilvo skausmams ar karščiavimui, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo paskirtų rekomendacijų.

Šios infekcijos ypač pavojingos senyvo amžiaus asmenims bei kūdikiams, nes dėl atsiradusio vėmimo ir viduriavimo netenkama skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų“, – sako užkrečiamųjų ligų specialistė. Siekiant išvengti žarnyno infekcijų labai svarbu vadovautis tinkamo maisto ruošimo, jo laikymo, asmeninės higienos principais. Iš viso per šių 6 mėnesius Lietuvoje užfiksuoti 2327 žarnyno infekcijų atvejai.

Rekomenduojami video