Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šeimoje „mes“ svarbiau už „aš“

„Sutuoktinių santykiai šeimoje būna labai skirtingi. Vieni tarsi susitapatina, susijungia į „mes“, o kiti išlieka individualistai, išlaiko ir pabrėžia savąjį „aš“. Ar susituokus visko darymas kartu ilgainiui netampa problema? Kiek šeimoje svarbi asmeninė laisvė?“ – klausia Dovilė iš Gargždų.

Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Gediminas Navaitis.

Šiuolaikinė visuomenė labai pabrėžia individualizmą. Būtent dėl šios priežasties artimi žmonės dažnai atsiriboja vienas nuo kito. Šiandien bet koks bendrumo jausmas yra vertybė. Vis dėlto ne kiekvienai porai pavyksta sukurti šį bendrumo jausmą. Nesugebantieji to padaryti pradeda deklaruoti savo išskirtinumą ir nesusisaistymą su kitu šeimos nariu, šiuo atveju – su sutuoktiniu. Tada nesėkmę bandoma pristatyti kaip vertybę.

Taigi, kyla klausimas, kas yra šeima. Šeima kuriama tam, kad padėtų patenkinti žmogaus poreikius. Nors tai – akivaizdus ir neginčijamas faktas, jis neretai pamirštamas ar net ignoruojamas. Kai kurie mano, kad taip kalbėti apie šeimą negražu, ir tokio šeimos apibrėžimo nenori pripažinti. Daug autorių yra tyrinėję žmogaus poreikius ir įvairiai juos skirstę. Skiriamos keturios svarbiausios jų grupės: buitiniai, tėvystės ir motinystės, seksualiniai ir erotiniai bei psichologiniai poreikiai. Pastarieji itin sudėtingi, bet jų esmė paprasta: kad šalia būtų žmogus, su kuriuo gera. Labai svarbu žinoti, kad šeima šiuos poreikius tenkina kompleksiškai. Tačiau šiuos poreikius patenkinti galima ne tik šeimoje. Tarkime, kad kalbame apie įsivaizduojamą vienišą vyrą. Jo buitimi gali pasirūpinti namų darbininkė, jis gali rūpintis vaiku iš globos namų, jis taip pat gali turėti draugę, su kuria retkarčiais susitinka intymiems santykiams. Su artimais draugais toks vyras gali leisti laisvalaikį, medžioti, nueiti į alaus barą ir pasikalbėti apie gyvenimą. Jis patenkina visus minėtus poreikius, tačiau nereikia būti šeimos psichologijos specialistu, kad pamatytum, ko jam trūksta. Šeima šiuos poreikius tenkina kompleksiškai, ji juos tarsi sujungia. O jei sujungia, atsiranda ir jausmas „mes“. Minėtas vienišas vyras pabrėžia savo individualumą ir atsiriboja nuo jausmo „mes“. Jis – individualybė, kuri savęs su niekuo nesieja.

Žinoma, žmonės yra skirtingi. Visiško asmenybių susiliejimo niekada nebūna ir negali būti. Tačiau jei šeimoje neatsiranda jausmo „mes“, du žmonės nuolat tarpusavyje konkuruoja, nuolat kyla ginčų, kieno pasiekimai svarbesni, kas turi „aukotis“, ir pan. Jei yra jausmas „mes“, abu sutuoktiniai suvokia save kaip visumą ir vieno pasiekimai tampa kito pasiekimais.

Rekomenduojami video