Paskutinę praėjusių metų dieną Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytoja, vaikų nefrologė Rima Petrauskienė pasirinko ir paskutiniąja darbo ligoninėje diena. Prieš dešimtmetį peržengusi senjorės amžiaus ribą, 48 metus skyrusi vaikų ligų gydymui, gydytoja nusprendė baigti profesinę karjerą. Kol jaučiasi gerai, kol turi energijos gyventi visavertį gyvenimą, gydytoja ramia širdimi užleidžia vietą jaunimui, užaugusiam kitokiomis sąlygomis, bet puoselėjančiam tas pačias vertybes, kurių nuo mažens buvo mokoma ir ji pati: sąžiningumą, atsakomybę, teisingumą.

Pokyčiai – stulbinami

Karjerą pradėjusi Vaikų poliklinikoje, gydytoja pastebi, kad pokyčiai medicinoje ypač suaktyvėjo Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę. Gydytoja juokauja, kad jaunimui nereikia pasakoti apie tuos laikus, kai ji pradėjo gydytojos karjerą, nes gali pasirodyti, kad ji labai sena. Bet pokyčiai medicinoje vyko labai sparčiai, nes tai – bene greičiausiai modernėjanti sritis.

Keitėsi ne tik technologijos, metodikos, bet ir žmonės. Anksčiau medicina ir medikai buvo atsakingi už žmogaus sveikatą ir tai, anot patyrusios medikės, labai neteisinga. „Dabar pats žmogus daug labiau turi rūpintis savo sveikata ir šis žmonių sąmoningumas pastebimai auga“, – matydama, kaip jauni tėvai rūpinasi vaikų ligų profilaktika, kaip lieka neabejingi sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui, džiaugiasi vaikų ligų gydytoja R.Petrauskienė.

Net ir susirgus žymiai daugiau reikia rūpintis, nes ligoninėje niekas nelaiko, kai vaikui reikia tik priežiūros ar reabilitacijos.

Dešimtmetį R.Petrauskienei buvo patikėtos Pediatrų draugijos pirmininkės pareigos, suteiktos vyriausios zonos pediatrės pareigos. Už pasiaukojantį darbą ne kartą skatinta Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligoninės administracijos padėkomis.

Gydytoja pastebi, jog per tą laiką pasikeitė ir į ligoninę ateinantis jaunimas: gydytojai, slaugytojos. „Jie laisvesni, kitokiomis sąlygomis užaugę. Žmogui svarbiausia ne tai, kokiomis sąlygomis jis užaugo, bet tai, kokias vertybes puoselėjo“, – teigia R.Petrauskienė.

Ji vertina jaunus žmones dėl jų aukštos savivertės, gebėjimo būti sąžiningais ir teisingais, ko nuo mažų dienų buvo mokoma ir pati Rima.

Gydytojų apsuptyje

Vaikų ligų gydytojai R.Petrauskienei tenka ne tik dirbti medikų kolektyve – ji ir augo gydytojų apsuptyje. Mama Aldona Verbickienė – gydytoja odontologė, medicinos mokslų daktarė, buvusi RŠL vyr. gydytojo pavaduotoja. Brolis Gytis Verbickas – chirurgas, dirba Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

„Nemažai medikų mūsų giminėje, tad ir aš jau vaikystėje žinojau, kad būsiu gydytoja“, – teigia pasirinkimu niekada nesudvejojusi vaikų ligų gydytoja R.Petrauskienė.

Vilniaus universiteto medicinos fakultete įgijusi vaikų ligų gydytojos diplomą, 1977 metais ji atvyko dirbti į Šiaulius. Pirmiausia, pagal universiteto duotą paskyrimą, dirbo Vaikų poliklinikoje ir Šiaulių ligoninės Vaikų ligų skyriuje. Anuomet jis buvo įsikūręs dabartiniame centriniame ligoninės pastate, kuriame šiuo metu yra Konservatyviosios medicinos klinika.

Darbo pradžia šiame skyriuje buvo labai sunki, nes anuomet dar nebuvo vaikų intensyviosios terapijos skyriaus, tad visus sunkios būklės vaikus turėjo gydyti vaikų ligų gydytojas. Nebuvo dar ir specializuotų vaikų ligų gydytojų, tad teko gydyti ir inkstų ar širdies ligomis, virškinimo ir kitais sutrikimais sergančius vaikus. Gydytoja džiaugiasi, kad drauge dirbti ir mokytis teko iš patyrusių vaikų ligų gydytojų: šviesios atminties Janinos Bieliauskienės, Jono Jankausko, Nijolės Urbonienės. Jiems ji labai dėkinga.

Vaikų ligų gydytoja R.Petrauskienė pastebėjo, kad ją labiausiai traukia nefrologinės ligos, todėl nusprendė tobulintis šioje srityje. 1980 metais išvyko mokytis į Maskvą, vėliau kvalifikaciją kėlė Vilniuje. Gavusi vaikų nefrologijos ligų gydytojos diplomą, gydytoja dirbo ne tik Vaikų ligų skyriuje, bet ir Vaikų konsultacijų poliklinikoje.

Atsakomybė ir dėkingumas – greta

Vaikų ligų gydytojų darbo sąlygos kardinaliai pasikeitė 1991 metais, kai Architektų gatvėje buvo pastatyta Vaikų ligų klinika. Staiga pasikeitė ne tik darbo sąlygos, bet ir medicinos įranga, kasdienės priemonės: atsirado vienkartiniai švirkštai, vienkartinės pirštinės, sparčiai sumažėjo infekcijų plitimas.

Nekito tik darbas su vaikais. „Vaikai turi labai malonią specifiką: jie auga, keičiasi ir tai stebėti – didelė atgaiva“, – sako gydytoja, nesikračiusi ir atsakomybės, visuomeninio darbo. Dešimtmetį R.Petrauskienei buvo patikėtos Pediatrų draugijos pirmininkės pareigos, suteiktos vyriausios zonos pediatrės pareigos. Už pasiaukojantį darbą ne kartą skatinta Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligoninės administracijos padėkomis.

Likdavo laiko ir sau. Rima – didelė kelionių mėgėja. Apkeliauta Europa ir daugelis kitų pasaulio šalių. Gydytoja neabejoja, kad ir išėjusi į užtarnautą poilsį dar ne kartą krausis kelionių lagaminus, perskaitys ne vieną knygą, prižiūrės daugelį metų tėvų namo kieme užaugintą sodą, puoselės gėlyną. Pasivaikščiojimai, grybavimas – abiejų Petrauskų malonumas, kuriam nuo šiol atsiras daugiau laiko.

Parengta pagal RŠL