Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Radiologiniai tyrimai: ką naudinga žinoti?

Radiologiniais tyrimais nustatoma arba patikslinama onkologinės ligos diagnozė, tačiau, prieš atvykstant tirtis, dažnam pacientui kyla įvairiausių klausimų. Ar prieš radiologinius tyrimus galima valgyti? Ar tokius tyrimus galima atlikti nėščioms moterims? Ar tyrimai skausmingi? Ar per radiologinius tyrimus patiriama apšvita pavojinga žmogui? Į šiuos ir kitus klausimus, kurie kyla pacientams, atsako Nacionalinio vėžio instituto specialistai.

Kas yra radiologiniai tyrimai?

Radiologiniai tyrimai ir spindulinė terapija – du skirtingi dalykai, tačiau kartais pacientai šiuos terminus painioja ir mano, kad jiems paskirtas ne radiologinis tyrimas, o spindulinės terapijos seansas.

„Radiologiniai tyrimai – tai galimybė pasitelkiant elektromagnetines bangas pamatyti žmogaus vidaus organų pakitimus. Tyrimams naudojama ir jonizuojančioji, ir nejonizuojančioji spinduliuotė. Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais – atliekant rentgeno, mamografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Atliekant kaulų ar skydliaukės scintigrafiją gali būti naudojami radioaktyvūs izotopai. Atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnio bangos. Atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamos akustinės bangos. Radiologinių tyrimų metu tiriamoji sritis yra „peršviečiama“ tam tikra spinduliuote“,  –aiškina Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.

Kaip pasiruošti tyrimams?

Ar radiologiniams tyrimams reikia specialiai pasiruošti? Anot dr. J. Ušinskienės, reikia ruoštis ar ne, priklauso nuo tiriamos kūno srities, radiologinio tyrimo metodikos.

 „Specialaus pasiruošimo galvos, galvos ir kaklo, stuburo, krūtinės ląstos tyrimams nereikia. Paprastai prieš vidaus organų tyrimus rekomenduojama būti nevalgius bent 2–3 val. Mamografijos tyrimą patartina derinti su mėnesiniu ciklu ir krūtų jautrumu, nes atliekant mamografiją krūtis suspaudžiama. Tai atlikti reikia dėl geresnės vaizdo kokybės ir mažesnės apšvitos – kai krūtis suspausta, ji plonesnė, todėl jai ištirti reikia mažiau jonizuojančiųjų spindulių. Vyrų krūtų tyrimai taip pat atliekami – jų oda gana tampri, kad pasiduotų suspaudžiama. Prostatos tyrimus rekomenduojama atlikti išsivalius tiesiąją žarną mikroklizma. Prieš galvos smegenų tyrimus magnetiniu rezonansu patartinanenaudoti stiprių plaukų fiksavimo priemonių“, – pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Be to, prieš atvykstant atlikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą. Kadangi intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus, prieš atliekant šiuos tyrimus reikia įvertinti inkstų funkciją. Jei kreatinino tyrimas parodo, kad inkstų funkcija sutrikusi, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimai atliekami nenaudojant kontrasto.

Anot dr. J. Ušinskienės, kontrastas reikalingas, kad atliekant tyrimą paryškintų tiriamąją kūno sritį. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad kontrastas gali sukelti šalutinį poveikį, todėl jį pajutus būtina nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį personalą. „Šalutiniai reiškiniai gali būti dėl alerginių reakcijų – ūmių ar vėlyvų, gali parausti ir imti niežėti oda, atsirasti pykinimas, vėmimas, dusulys. Tokiu atveju reikėtų tuoj pat informuoti tyrimą atliekantį radiologijos technologą, o atsiradus reakcijoms vėliau, po tyrimo, kreiptis į šeimos gydytoją. Kontrastinė medžiaga gali pabloginti inkstų funkciją, kontrastas gadolinio pagrindu, naudojamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrime, retais atvejais gali sukelti nefrogeninę sisteminę fibrozę, inkstų nepakankamumą“, – pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Gydytoja radiologė taip pat atkreipia dėmesį, kad į jums paskirtą radiologinį tyrimą reikėtų atvykti maždaug 15 minučių anksčiau – pacientas supažindinamas su tyrimo metodika, pasirašo dokumentus, kad sutinka atlikti tyrimą.

Kaip tai atliekama?

Kompiuterinės tomografijos tyrimas yra neskausmingas ir dažniausiai užtrunka apie 5–10 minučių.  „Tyrimo metu pacientas paprastai guli ant nugaros, stalas juda, o įrangos viduje aplink pacientą sukasi rentgeno vamzdis ir detektoriai. Prieš tyrimą gali būti punktuojama periferinė vena, tai gali sukelti nedidelį diskomfortą“, – sako dr. J. Ušinskienė.

Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas yra visiškai neskausmingas ir užtrunka ilgiau – 30–45 minutes. Jei pacientas turi klaustrofobiją, prieš tyrimą jis nuraminamas aprodant įrangą, aparate pritvirtinamas veidrodėlis, kad galėtų matyti aplinką ir technologą kitoje patalpoje, tyrimo metu personalas bendrauja su pacientu, praneša jam apie tyrimo eigą, planuojamą pabaigą.

Radiologiniai tyrimai ir spindulinė terapija yra du skirtingi dalykai, tačiau kartais pacientai šiuos terminus painioja ir mano, kad jiems paskirtas ne radiologinis tyrimas, o spindulinės terapijos  seansas.

Tačiau gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad patiems be reikalo kalbinti personalo per tyrimus nereikia. Tai trikdo medikų darbą. Kalbant gali padažnėti kvėpavimas, o tai sukelia vidaus organų judesius. Dėl to gydytojui gali būti sunkiau atlikti vaizdinimą.

Ar saugu nėščiosioms?

Ar radiologinius tyrimus atlikti saugu nėščioms pacientėms? Tam tikri radiologiniai tyrimai atliekami naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, pvz., plaučių, žarnyno, kaulų rentgeno tyrimai; mamografija (kai krūtys tiriamos rentgeno spinduliais), visų anatominių sričių kompiuterinė tomografija. Todėl nėščioms pacientėms dažniausiai skiriami tie tyrimai, kurie jonizuojančiosios spinduliuotės neturi, pvz., ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Tačiau esant ūmioms būklėms, kai reikia skubiai gydyti ar įvertinti būklę, pvz., įtariant insultą, hemoragiją, daromi tyrimai ir su jonizuojančiąja spinduliuote.

Ar atlikti radiologinius tyrimus galima, jei pacientui pašalinta tulžies pūslė, pacientas turi pakeistą sąnarį ar širdies stimuliatorių? „Galima atlikti visus tyrimus –ir rentgeno, ir kompiuterinės tomografijos, ir magnetinio rezonanso tomografijos, ultragarso. Šiuo metu magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą galime atlikti ir su kardiostimuliatoriais, kurie suderinami su magnetiniu rezonansu, bet prieš tokį tyrimą ir po jo būtina elektrofiziologo konsultacija ir išrašas, kad tyrimą atlikti saugu“, –paaiškina dr. J. Ušinskienė.

Skirtinga apšvita

Anot gydytojos radiologės, skirtingų tyrimų metu patiriama skirtinga apšvita. „Rentgeno spinduliai – tai jonizuojančiosiosios spinduliuotės rūšis. Apšvita priklauso nuo tiriamosios srities, tyrimo trukmės, paciento kūno sudėties. Įprastai atliekant tyrimus su rentgeno spinduliais apšvita yra ~1–3mSv, kompiuterinės tomografijos metu – iki 10mSv. Lietuvos gyventojai kasmet gali gauti ~2,5mSv apšvitos tiesiog nuo gamtoje esančių šaltinių“,– pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Tačiau gydytoja radiologė pabrėžia, kad radiologiniai tyrimai, kurių metų naudojami rentgeno spinduliai, šiaip sau neskiriami. Todėl ir pacientai be reikalo reikalauti medikų skirti tokių tyrimų neturėtų.

„Radiologiniai tyrimai, turintys jonizuojančiąją spinduliuotę, turėtų būti skiriami atsakingai. Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lyties organai, tad tikrai nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais ir be reikalo tirtis. Apie tyrimo reikalingumą ir kaip dar vienas papildomas tyrimas pakeis gydymo taktiką, sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimo privalumus ir trūkumus“,– reziumuoja dr. J. Ušinskienė.

Bijoti nereikia

„Žmonija nuolat veikiama jonizuojančiosios spinduliuotės ir ląstelės yra prisitaikiusios gyventi tokiomis sąlygomis, todėl nedidelis kiekis jonizuojančiosios spinduliuotės reikšmingos įtakos organizmo pažeidimams neturi. Paprastai rentgeno tyrimų metu jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis nedidelis, todėl tokių tyrimų bijoti nereikėtų, tačiau tyrimus kartojant nepagrįstai dažnaigalima ir pakenkti“, – papildo Nacionalinio vėžio instituto Medicinos fizikos skyriaus vedėjas, vyresnysis medicinos fizikas dr. Jonas Venius.

Todėl, anot medicinos fiziko, prieš skirdamas tyrimą su rentgeno spinduliais, gydytojas vertina, ar toks tyrimas tikrai būtinas. „Kalbant apie tyrimus jonizuojančiąja spinduliuote, labai svarbu yra pagrįstai skirti tyrimą. Paskirdamas tyrimą gydytojas visada įvertina, ar medicininei informacijai gauti būtinas rentgenologinis tyrimas ir ar toks tyrimas nebuvo darytas paskutiniu metu. Vertinant klinikinės naudos ir galimos žalos santykį yra sudėlioti ir profilaktiniai patikrinimai, ir atrankinės programos tvarkaraščiai“, – aiškina dr. J. Venius.

Pagal Nacionalinio vėžio instituto informaciją parengė Birutė Litvinaitė

Rekomenduojami video