Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pranašingas permainų vėjas

Įprasta, kad apie alkoholio poveikį žmogaus kūnui ir sielai kalbama ilgai ir nuobodžiai. Taip nuobodžiai, kad į antialkoholines kalbas, alkoholio sukeliamas ligas, statistiką niekas nebekreipia dėmesio. Visi viską žino, visiems viskas aišku, deja, iš to žinojimo ir aiškumo naudos kaip iš slieko vilnų. Žmonės kaip gėrė, taip geria, į tas visuotines svaiginimosi lenktynes įsitraukia vis daugiau asmenų.

Kaip gydytojas tikriausiai turėčiau rašyti apie alkoholio sukeliamas ligas, jų gydymą ir profilaktiką, nagrinėti mirčių statistiką, moralizuoti... Tačiau šį kartą noriu išslysti iš profesijos glėbio, vaizdžiai tariant, įlįsti į svetimą daržą ir pakalbėti apie pastaruoju metu visuomenėje suinteresuotų grupių ir pavienių asmenų uoliai platinamas nuostatas, kad kova su alkoholizmu yra fanatikų ir keistuolių užgaida, kad norima tik drausti, neleisti, riboti ir taip dar labiau supriešinti žmones, išsityčioti iš prigimtinių jų teisių ir laisvių, sužlugdyti valstybės ekonomiką.

Dr. Jonas Sąlyga

...o išėjo kaip visada

Ilgą laiką Lietuva buvo vienintelė ES valstybė, taikanti tik minimalius apribojimus alkoholiui. Buvo draudžiama naminės degtinės gamyba ir pardavimas, svaigiųjų gėrimų teoriškai negalėjo įsigyti nepilnamečiai. O praktiškai, kaip juokavo žmonės, alkoholis liejosi laisvai. Susigriebta buvo 1998 metais, kai Seimas nusprendė bendrąjį alkoholio suvartojimą sumažinti 25 procentais. Reikalui nespėjus pajudėti iš vietos, subruzdo alkoholio gamintojai ir prekiautojai. Reikia manyti, kad didelių pastangų jiems nereikėjo, nes ką tik priimti politiniai sprendimai buvo užmiršti ir jau 1999 metais Seime dienos šviesą išvydo liberalūs teisės aktai, drastiškai padidinę alkoholio įperkamumą ir prieinamumą. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo: kaip grybai po lietaus pradėjo dygti vadinamieji barai (prie alkoholiu prekiaujančio ,,taško“' pastatytas stalas ir pora kėdžių), kur alkoholio įsigyti galėjai bet kuriuo paros metu ir be jokių suvaržymų. Alkoholio suvartojimas ne tik nesumažėjo godotinais 25 procentais, bet... išaugo visu 100 procentų! Taip sakant, norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada.

Keista, bet tada niekas nepuolė skambinti pavojaus varpais – prasigersime! Niekas neužstojo gyventojų, priverstų kiauras naktis klausytis po langais nesibaigiančio naktinio prisigėrusių subjektų šėlsmo. Ir, aišku, niekas neatkreipė dėmesio ir į tokią smulkmeną, kad visas tas „nežabotas žmogaus teisių ir laisvių triumfas“ nuo 1999 iki 2003 metų papildomai nusinešė 2 600 gyvybių, o alkoholio tiesioginių padarinių šalinimas kasmet kainavo po 215 mln. eurų. Keisčiausia buvo tai, kad dabartiniai aršūs antialkoholinės kampanijos kritikai tada tylėjo kaip pelės po šluota – na, geria žmogeliai, kas čia tokio, svarbiausia , kad nevaržomos jų prigimtinės teisės ir laisvės.

 

Dideli ir milžiniški pinigai

Suprantama, žmonės nemėgsta, kai atsiranda kliūčių jų poreikiams tenkinti. Štai užsinorėjai pavalgyti, o restoranas uždarytas, ištroškai, o parduotuvėje tik mineralizuoti ir saldinti gėrimai. Aišku, tai nėra tragedija, bet vis tiek nuotaikos nepakelia, kaip ir tam vyriškiui, atėjusiam nusipirkti butelio alaus po aštuntos valandos vakaro. „Negalima“, – sako jaunutė pardavėja ir dar pajuokauja: – Veryga neleidžia!“ Žmogui iš įsiūčio net seilės ištrykšta. „Kas per idiotai, kas tokią tvarką sugalvojo – ar aš nuo to vieno butelio pasigersiu, kur žmogaus teisės, kur...?“ – piktinasi jis.

Be abejo, teisės ten, kur ir turi būti. Ir laisvės savo vietoje. Ateik to nelemto alaus butelio prieš aštuonias, ir laisvių bei teisių problemos net neprisiminsi. Juk vargu ar kas nors jų labai pasigenda atėjęs to paties butelio alaus po dešimtos valandos vakaro ir radęs uždarytą parduotuvę? Ar ne keista logika: jei po aštuonių, vadinasi, žmogaus laisvėms ir teisėms, liaudiškai tariant, – šakės, o jei po dešimtos, visiška tvarka!?

Nemaloni situacija, tačiau vargu ar rasime civilizuotą šalį, kurioje nebūtų kaip nors ribojama alkoholio prekyba. Dabar, kai socialiniuose tinkluose matai apokaliptines pranašystes, kas netrukus mus užgrius dėl Seimo priimtos antialkoholinės politikos, susidaro įspūdis, kad pasaulyje nieko panašaus nėra buvę, o mes esame vieninteliai Europos išsišokėliai.

Skandinavijos šalyse, Amerikoje, kitose valstybėse jau daug metų net alaus neparduoda, jei nesi sulaukęs 21 metų. Toje pačioje Skandinavijoje jau seniai veikia ir specializuotos valstybinės parduotuvės, prekiaujančios alkoholiu, reklama draudžiama Prancūzijoje, Norvegijoje, Islandijoje, daugelyje kitų šalių. Islandijoje tik 6 proc. gyventojų palaiko alkoholio reklamą. Ten veikia ir kiti draudimai, kažkada kėlę gyventojų nepasitenkinimą, tačiau valdžia atsilaikė. Užtat dabar 300 tūkst. gyventojų turinti valstybė laikoma viena sveikiausių pasaulyje, ji garsėja ne tik puikiai subalansuotu gyvenimo būdu, aukšta poilsio infrastruktūra, bet ir didžiuliais sporto laimėjimais, nepasiekiamais net dešimtis milijonų gyventojų turinčioms valstybėms.

Priimtos antialkoholinės priemonės ne tik pagerino žmonių sveikatą, bet ir teigiamai paveikė valstybių biudžetus. Šimtamilijoninės lėšos, kurios anksčiau buvo skiriamos alkoholio sukeltoms ligoms gydyti, buvo panaudotos gyventojų gerovei kelti. Pagalvokite ir pasvarstykite – ES valstybės per metus iš alkoholio akcizo surenka 25 mlrd. eurų. Dideli pinigai! Tuo pat metu alkoholio padariniams šalinti skiriama 125 mlrd. eurų. Milžiniški pinigai! Ir tai ne iš piršto laužti skaičiai, tai oficialūs Pasaulinės sveikatos organizacijos atliktų tyrimų rezultatai. Netikėti jais nėra nė mažiausio pagrindo.

 

Į skaidresnę erdvę

Besipiktinančiųjų valdžios antialkoholine politika argumentai kartais gali išmušti iš vėžių. Suprantama, liberalus požiūris į gyvenimą yra savotiškai žavus, paperka jaunimą, ta korta siekdami populiarumo nevengia naudotis politikai. Taip lyg savaime gimsta situacija, kur vienoje pusėje yra visiški nenuovokos ir fanatikai, o kitoje – žmogaus laisvių ir teisių sargybiniai. Ir šita konfrontacija nuolat aštrinama, iš visų įmanomų ir neįmanomų vietų traukiami nauji argumentai, neva liudijantys visišką vienų nekompetenciją, nesiorientavimą realybėje, o kitų didžią išmintį ir neabejotinų teisuolių statusą. Taip lyg savaime gimsta anekdotai, kuriamos dainuškos, pašiepiančios antialkoholinės politikos architektus, skleidžiama visiškai tikrovės neatitinkanti informacija, balta paverčiama juodu, gėris mikliai išverčiamas į blogį. Sena kaip pasaulis taktika – negali sukompromituoti idėjos, dezinformuok ir kompromituok jos autorius!

Prisiminkite nesenus įvykius, kai buvo užsimota uždrausti alkoholio prekybą degalinėse. Koks galingas buvo interesų grupių, politikų ir žiniasklaidininkų spaudimas, kiek sulaužyta iečių, kiek triukšmo ir emocijų: kur tai matyta, žlugdo verslą, naikina darbo vietas, užsidarys degalinės... Ir ką – ar kas nors kur nors žlugo, ar užsidarė bent viena degalinė? Panašios emocijos ir dabar liejasi per kraštus, ir dar liesis, kai įsigalios nauji Seimo jau priimti įstatymai. Reikia sutikti, kad be šito neapsieisime ir ateityje, bus visko, tačiau sveikas protas turi nugalėti, kaip nugalėjo dar iš atminties neišblukusioje kovoje dėl rūkymo ir prekybos tabako gaminiais. Juk ir tada buvo protestai, grasinimai nedarbu, prognozuojamas tabako pramonės žlugimas. Bet nieko neatsitiko, išskyrus tai, kad aplinka tapo sveikesnė, sveikesni tapome ir mes, nebereikia niekuo dėtiems žmonėms kvėpuoti tabako dūmais, o grįžus iš baro, kavinės ar kokio nors viešo renginio balkone vėdinti drabužius. Keista, bet nesužlugo ir tabako pramonė.

Valdžiai, pasiryžusiai tokiai reformai, savaime suprantama, iškyla ir daugybė kitų problemų, kurias ji turės operatyviai spręsti. Teks derėtis su valstybėmis kaimynėmis dėl vienodų akcizų alkoholio gaminiams, be abejo, smarkiai išaugs nelegalaus alkoholio ir naminės degtinės prekyba, problemų pradžioje bus ir su biudžetu. Tačiau visa tai nesunkiai išsprendžiama, jei susitelkusi visuomenė teisingai suvokia ir palaiko vykstančias permainas.

Taip pat nereikia galvoti, kad visi priimti teisės aktai yra tobuli. Yra aiškiai perteklinių vietų, vargu ar ateityje pasiteisinsiančių ribojimų, kitų netikslumų. Laikas parodys, kur šauta pro šalį, kur perlenkta lazda. Įstatymai – ne šventa karvė, jie taisomi, tobulinami, taikomi prie gyvenimo pokyčių. Prabėgs metai ir netruksime įsitikinti, kad daugelis dabar priimtų sprendimų nebuvo nukreipti prieš žmonių teises ir laisves, atvirkščiai – jie tas laisves praplėtė, išvedė į skaidresnę, naujas perspektyvas atveriančią erdvę. Tik ar masina mus ta erdvė, ar tas tik dabar pūsti pradėjęs pranašingas permainų vėjas gaivins mūsų kūnus ir sielas, ar neužslopins jo veikėjai, įsitikinę, kad asmeniniai verslo reikalai svarbesni už žmonių sveikatą ir visos valstybės gerovę?

Rekomenduojami video