COVID–19 laikoma kvėpavimo takų liga, nes ypatingą žalą šis virusas padaro plaučiams. Tačiau vis gausėja įrodymų, kad koronavirusas ne mažiau pakenkia ir širdžiai bei plaučiams. Remiantis naujais duomenimis, COVID–19 užsikrėtusiems žmonėms padidėja inkstų ligų, o taip pat lėtinių bei nepagydomų ligų rizika.

Vadinamas „tyliuoju žudiku“, inkstų nepakankamumas diagnozuojamas tuomet, kai laikui bėgant inkstai nustoja veikti tinkamai. Dažniausiai taip nutinka dėl diabeto, nekontroliuojamo kraujospūdžio ir lėtinio inkstų uždegimo. Jei ši liga negydoma, inkstų funkcijos taip suprastėja, kad paciento išgyvenimui pasidaro neišvengiama dializė. Ši būsena vadinama paskutinės stadijos inkstų nepakankamumu. Naujas tyrimas parodė, kad net ir nesunkiai COVID–19 persirgę žmonės 215 procentų dažniau suserga paskutinės stadijos inkstų nepakankamumu, rašoma express.co.uk.

 Ankstesni tyrimai yra parodę, kad koronaviruso pacientų šlapime aptinkama itin daug baltymų, jiems sutrinka kraujotaka. Nuo pandemijos pradžios ligoninėms vis dažniau trūksta COVID–19 pacientų dializei atlikti reikalingų skysčių ir aparatų.

Pagrindinis tyrimo autorius Zyadas Al–Aly, medicinos daktaras ir Vašingtono universiteto docentas sako: „Remdamiesi savo tyrimu manome, kad 510 000 užsikrėtusiųjų virusu gali turėti inkstų pažeidimų ar ligų. Mūsų tyrimo rezultatai pabrėžia, kaip svarbu atkreipti dėmesį į inkstų veiklą ir ligas tiems pacientams, kurie persirgo COVID–19. Jei inkstų sveikata nebus sudedamoji poūminės COVID–19 pacientų sveikatos priežiūros strategijos dalis, prarasime galimybę padėti galimai šimtams tūkstančių žmonių, kurie nė nenumano, kad jų inkstų sveikata prastėja dėl šio viruso.“

Tyrėjai rėmėsi 1,7 milijono sveikų COVID–19 persirgusių JAV karo veteranų duomenimis. Iš jų 89 216 asmenims buvo patvirtintas COVID–19 ir jie buvo išgyvenę ūmine infekcijos fazę – pirmąsias 30 ligos dienų.

COVID–19 pacientų tarpe 12 376 buvo paguldyti į ligoninę ir 4 146 iš jų gulėjo intensyvios terapijos skyriuose. Al–Aly pastebėjo: „Suprastėjusios inkstų veiklos rizika buvo didžiausia intensyvioje terapijoje buvusiems pacientams, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad rizika išlieka visiems pacientams, net ir tiems, kurie COVID–19 persirgo lengvai.“

  Sukelia ir inkstų nepakankamumą

Tyrimas parodė, kad virusu užsikrėtę pacientai 15 procentų dažniau patyrė sunkius inkstų veiklos sutrikimus, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumą, 30 procentų dažniau išgyveno ūmines inkstų ligas ir 215 procentų dažniau rizikavo susirgti paskutinės stadijos inkstų nepakankamumu.

Paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas yra galutinis ilgalaikio inkstų nepakankamumo rezultatas. Tačiau kartais ši problema ištinka ir dėl ūminių inkstų ligų. REKLAMA Nors COVID–19 poveikis inkstams kol kas iki galo neaiškus, kai kurie mokslininkai spėja, kad šis organas gali būti pažeidžiamas dėl jo receptorių, kurie leidžia virusui prie jų prisitvirtinti, įsibrauti ir daugintis, taip galima pažeisdami inkstų audinius.

Panašūs receptoriai aptikti širdyje bei plaučiuose – tai paaiškina, kodėl būtent šiuos organus virusas pažeidžia pirmiausiai. Inkstų problemos po užsikrėtimo virusu taip pat gali būti susijusios su nenormaliai žemu deguonies kiekiu kraujyje.

Pagal kitą teoriją, imuninės sistemos atsakas į COVID–19 kai kuriems pacientams gali sukelti citokinų audrą – tai smulkūs baltymai, kurie padeda ląstelėms komunikuoti, kai imuninė sistema kovoja su infekcija. Staigus šių baltymų padaugėjimas gali sukelti sunkų uždegimą ir sunaikinti inkstų audinius. Al–Aly pastebėjo: „Svarbu pastebėti inkstų veiklos sutrikimus dar prieš problemai progresuojant ir pasidarant atsparesnei gydymui. Tačiau inkstų problemos yra tylios – jų dažnai nepastebima tol, kol nepadaromi konkretūs tyrimai. Remiantis mūsų studija, labai svarbu, kad šie tyrimai būtų atlikti COVID–19 persirgusiems pacientams. Priešingu atveju nepastebėsime daugybės žmonių, kurie, deja, vėliau turės gydytis daug sunkesnes inkstų ligas.“