Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pilvo aortos aneurizma: kaip išlikti gyvam?

Pilvo aortos aneurizma per metus pasiglemžia tūkstančius gyvybių. Specialistų teigimu, plyšus pilvo aortos aneurizmai, tikimybė išgyventi siekia tik 50 procentų. Deja, ne visi žino, kad laiku pastebėjus aortos išplatėjimą, nelaimės galima lengvai išvengti.

Kas yra aorta ir jos aneurizma

Aorta yra stambiausia kraujagyslė žmogaus organizme. Pilvo aortos aneurizma yra aortos apatinės dalies, siekiančios pilvo sritį, išplatėjimas. Aorta gali pradėti plėstis be jokių išorinių ženklų ir, pasiekusi tam tikrą diametrą, plyšti. Svarbu laiku atrasti tokią būklę, kol aorta neplyšo, – informuoja interneto tinklalapis www.aorta.lt.

Kai kuriais atvejais išplatėjimai gali būti pastebimi viršutinėje aortos dalyje, esančioje krūtinės srityje.

„Soduose naudojamoje laistymo žarnoje atsiradęs burbulas gali būti puiki analogija, iliustruojanti aneurizmą. Aneurizmos dažniausiai yra aptinkamos dar prieš pasireiškiant simptomams, tokiems kaip nugaros skausmas. Vis dėlto, kaip ir pertempta laistymo žarna, pernelyg stipriai išsiplėtusi arterija gali sutrūkinėti. Šie įtrūkimai aneurizmos atveju yra ypač pavojingi, nes sukelia gyvybei pavojingą kraujavimą. Efektyviausiai aneurizmos koreguojamos chirurginiu būdu, nelaukiant, kol atsiras įtrūkimų arterijose“, – perspėja specialistai.

 Rizikos veiksniai

Tarp aortos aneurizmos rizikos veiksnių minimi aukštas kraujospūdis, aterosklerozė, rūkymas ir tam tikros ligos: cukrinis diabetas, aukštas cholesterolio lygis, infekcijos, įgimti defektai, tokie kaip įgimtas kraujagyslių sienelių susilpnėjimas, pavyzdžiui, Marfano sindromas.

Reikšmės turi ir paveldimumas.  

Simptomai

Dauguma žmonių net neįtaria turintys aneurizmą, nes dažniausiai jie nejaučia jokių simptomų.

Aneurizmoms plečiantis, pasireiškia šie simptomai: pulsuojantis išsiplėtimas arba suglebimas, kurį nustato gydytojas apžiūros metu; nugaros, pilvo arba kirkšnies srities skausmas, kuris tęsiasi ilgą laiką ir neatslūgsta pakeitus pozą arba geriant skausmą malšinančius vaistus.

Aneurizmos plyšimas sukelia staigų, aštrų skausmą ir kitus simptomus, tokius kaip sąmonės praradimas arba šoko būsena, priklausomai nuo srities, kurioje yra atsiradusi aneurizma, ir kraujavimo intensyvumo. Plyšusi aneurizma reikalauja skubaus gydymo. 

Reikalinga didesnė informacijos sklaida

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbantis kraujagyslių chirurgas Artūras Mackevičius teigia, kad Lietuva smarkiai atsilieka pilvo aortos aneurizma sergančių ligonių gydymo srityje.

„Lyginant Lietuvos situaciją su Vokietijos duomenimis, kur sergančiųjų populiacija neturėtų labai smarkiai skirtis, mes gydome tris kartus mažiau ligonių. Vadinasi, į ligonines jie nepatenka. Esant aortos plyšimui, pusė ligonių miršta pakeliui į ją“, – pažymi gydytojas.

Pasak kraujagyslių chirurgo, pagerinti šią situaciją gali didesnis visuomenės švietimas – tiek ligonių, tiek medicinos personalo.

Šeimos gydytojas turėtų nusiųsti nemokamai išsitirti pacientus, kuriems yra didesnė rizika susirgti, o jeigu žmogus niekuo nesiskundžia ir nori išsitirti – iš šeimos gydytojo turėtų gauti siuntimą pilvo echoskopijai.

Deja, dėl išsiplėtusios aortos besigydančių žmonių skaičiai rodo, kad tokia praktika vis dar yra sunkiai pasiekiama. Tik dalis šeimos gydytojų paskatina savo pacientus išsitirti, o dauguma žmonių apie šią ligą neturi pakankamai informacijos, todėl savo iniciatyva išsitirti nesikreipia. Dažniausiai liga diagnozuojama tiriantis dėl kitų ligų.

Pilvo echoskopija gali išgelbėti gyvybę

Kadangi žmogus aortos plėtimosi nejunta, dažniausiai jis ilgą laiką nė neįtaria, kad jam kas nors gresia. Tyliai atsėlinusi grėsminga liga smogia skaudžiai – pirmąjį simptomą žmogus gali pajusti tik tada, kai aorta jau plyšta. Išgelbėti paciento gyvybę gali tik ankstyva diagnostika, kad aortos pakitimai būtų laiku aptikti.

Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento nusiskundimus, esant poreikiui gali nusiųsti pacientą išsitirti echoskopu. Greitas ir jokio diskomforto nesukeliantis ultragarsinis tyrimas ypač svarbus, nes jo metu, įvertinus aortos diametrą, galima nustatyti plyšimo riziką, o esant įtarimui dėl išsiplėtusios aortos – išsaugoti ligonio gyvybę.

Kraujagyslių chirurgas pabrėžia – siuntime turėtų būti nurodyta, kad siunčiama ištirti abdominalinę aortą, kadangi kitų organų echoskopinio tyrimo metu aorta gali likti neapžiūrėta. Tokio tyrimo metu echoskopuotojas apskaičiuoja ir įvertina aortos skersmenį, peržiūri visą aortos ilgį, patikrina arterijas. Liga gali apimti ne tik aortos, bet ir klubines arterijas – net apie 85 proc. pacientų turi pakitimus tiek pilvo aortoje, tiek klubinėse arterijose.

Tyliai atsėlinusi grėsminga liga smogia skaudžiai – pirmąjį simptomą žmogus gali pajusti tik tada, kai aorta jau plyšta. Išgelbėti paciento gyvybę gali tik ankstyva diagnostika, kad aortos pakitimai būtų laiku aptikti.

Pasak kraujagyslių chirurgo A.Mackevičiaus, pradėti tikrintis rekomenduojama vyrams, sulaukusiems  65 metų ir daugiau. Moterims ši liga pasitaiko vėliau, dar po 5 ar 10 metų, tačiau aortos aneurizma gali atsirasti ir anksčiau.

„Tuo atveju, jeigu randamas įtartinas aortos išsiplėtimas, šeimos gydytojas toliau nusiunčia pacientą kraujagyslių chirurgo konsultacijai. Pastarasis, atsižvelgdamas į aortos diametrą, informuoja apie tolesnius žingsnius. Pavyzdžiui, toliau stebi pacientą, siunčia atlikti kompiuterinės tomografijos –angiografijos tyrimą arba skiria atvirą chirurginį ar endovaskulinį gydymą“, – teigia A.Mackevičius ir priduria, kad ištyrimą ir gydymą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.

Gydoma dviem būdais

Pilvo aortos aneurizma yra gydoma dviem būdais – atvira chirurgine operacija arba endovaskuliniu gydymu. Atvira chirurgija yra invazinis gydymas, kurio metu prapjovus pilvą yra užspaudžiama aorta, sustabdoma pusė kūno kraujotakos ir prisiuvama suformuota dirbtinė kraujagyslė.

Atvira chirurgija leidžia pasiekti gerų rezultatų su nedidele rizika. Vis dėlto gijimo laikotarpis po šios procedūros yra ganėtinai ilgas. Pacientas ligoninėje yra laikomas 5–8 dienas. Grįžti prie įprastinių veiklų po operacijos jis gali praėjus nuo 6 savaičių iki 3 mėnesių. Panašiai kaip ir kitų operacijų atveju, atliekant atvirą operaciją gali kilti komplikacijos, kurių riziką vertėtų aptarti su gydytoju.   

Endovaskulinio aortos aneurizmos gydymo metu yra taikoma minimali intervencija. Per kirkšnį iki pažeistos aortos dalies įleidžiamas stentgraftas. Jis paremia susilpnėjusią kraujagyslės sritį ir sukuria naują kanalą, kuriuo gali tekėti kraujas, todėl sumažėja plyšimo tikimybė. Ši procedūra dažniausiai užtrunka nuo 1 iki 3 valandų, o pacientai yra išleidžiami iš ligoninės po vienos arba dviejų dienų. Prie įprastinio veiklos režimo pacientai sugrįžta per 2–6 savaites.

Atlikus šią procedūrą, reikalingi reguliarūs apsilankymai pas gydytoją, kad būtų stebima stentgrafto būsena. Šie profilaktiniai tyrimai, kurių metu yra naudojama kompiuterinė tomografija, yra labai svarbūs. 

Pasak kraujagyslių chirurgo A.Mackevičiaus, abu gydymo būdai rekomenduojami Amerikos ir Europos kraujagyslių chirurgijos draugijų.

„Kiekvienu individualiu atveju yra atsižvelgiama į paciento amžių, anatomiją ir kitas aplinkybes. Jeigu pacientas yra jaunesnio amžiaus, sveikas ir neturi jokių kitų gretutinių ligų, dažniausiai yra siūlomas atviras gydymas. Visais kitais atvejais rekomenduojama rinktis endovaskulinį gydymą, nes mažesnė intervencija duoda didesnį šansą išgyventi. Pavyzdžiui, Vokietijoje, plyšus aortai, atviru chirurginiu būdu operuotų ligonių mirtingumas siekia apie 35 proc., o endovaskulinio gydymo atveju mirtingumas siekia tik 15 proc.“, – teigia kraujagyslių chirurgas A.Mackevičius.

Po operacijos – ir toliau tikrintis

Po endovaskulinės operacijos aortos aneurizma išlieka „išjungta“ iš kraujotakos, todėl būtina stebėti ligonį net ir po operacijos. Neretai po operacijos atvykę pasitikrinti pacientai, išgirdę geras naujienas, daugiau tiesiog nebepasirodo. Gydytojas nurodo, kad po implantacijos reikėtų atlikti stebėjimus ir atvykti pasitikrinti po mėnesio, po pusės metų, po metų, o vėliau – kartą per metus.

„Reikėtų stebėti situaciją, ar procesas neprogresuoja. Galbūt kažkur yra susidaręs slėgis ir liga progresuoja toliau. Atrodytų, kad tai turėtų apsunkinti gijimo procesą, tačiau gerėjant technologijoms progresavimas tampa mažesnis, todėl pakartotinos intervencijos reikia vis rečiau“, – pažymi A.Mackevičius.

Rekomenduojami video