Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pavasarinė alergija: nuo čiaudulio iki grėsmės gyvybei

„Mūsų šeimoje yra alergiškų žmonių, todėl pavasaris mums ypač neramus metų laikas, nes, pradėjus augalams žydėti, juos užklumpa žiedadulkių alergija. Neseniai išgirdau, kad tam tikromis aplinkybėmis gali ištikti net anafilaksinis šokas“, – rašo Irma S. iš Kauno rajono. Savo artimųjų sveikata besirūpinanti moteris prašo plačiau paaiškinti, kas yra anafilaksinis (alerginis) šokas, kaip padėti jo ištiktam žmogui.

Atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistas Erikas Jansonas.

Anafilaksija, arba anafilaksinis šokas, – ūmi, gyvybei grėsminga padidėjusio jautrumo reakcija, kuriai būdingi širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo ar centrinės nervų sistemos pažeidimai. Apskaičiuota, kad vienas iš 300 europiečių bent kartą yra patyręs anafilaksinį šoką, o specialistai pastebėjo, kad XXI amžiuje, palyginti su paskutiniu praėjusio amžiaus dešimtmečiu, jis ištinka dažniau. Atpažinti anafilaksinį šoką ir žinoti, kaip padėti jo ištiktam žmogui, – labai svarbu. Juo labiau kad anafilaksinė reakcija išsivysto labai greitai – nuo kelių minučių iki 2 val. po kontakto su reakciją sukėlusiu veiksniu. Iš pradžių gali prasidėti čiaudulys, parausti akys, truputį išberti odą, tačiau netrukus pasireiškia ir gyvybei pavojingi simptomai.

Anafilaksinio šoko metu apie 80–90 proc. pacientų pasireiškia odos ir gleivinių pažeidimo simptomai. Šiek tiek rečiau pasitaiko širdies ir kraujagyslių sistemos (70 proc.) bei kvėpavimo sistemos sutrikimų (65 proc.). Anafilaksija gali pasireikšti ir be odoje pastebimų simptomų, o kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai yra kur kas grėsmingesni gyvybei nei odos.

Anafilaksinį šoką galima įtarti, jeigu pasireiškia vienas iš šių požymių:

  • ūmi ligos pradžia – nuo kelių minučių iki kelių valandų, kai yra odos, gleivinių ar jų abiejų pažeidimas, pavyzdžiui, dilgėlinė, odos niežulys ar paraudimas, lūpų, liežuvio ar liežuvėlio patinimas;
  • kvėpavimo sutrikimas, pavyzdžiui, dusulys, švokštimas, bronchų spazmas, stridoras (aukšto dažnio patologinis garsas), hipoksemija (deguonies koncentracijos kraujyje sumažėjimas);
  • sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas ar su tuo susiję simptomai, pavyzdžiui, hipotonija, nualpimas ar sąmonės netekimas, nevalingas šlapinimasis / tuštinimasis.

Anafilaksinį šoką gali sukelti ne tik žiedadulkės, bet ir kiti veiksniai: vabzdžių (širšių, bičių, kamanių ar skruzdėlių) įkandimai, maisto produktai (riešutai, vištų kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, žuvies ir pieno produktai). Šiek tiek rečiau anafilaksinis šokas ištinka dėl alerginės reakcijos į medikamentus, dažniausiai penicilino grupės antibiotikus, todėl vartojant vaistus reikėtų nepamiršti, kad ir mažos jų dozės gali sukelti sunkią organizmo reakciją. Jei esate pastebėję alerginę reakciją į kuriuos nors vaistus, būtinai pasakykite apie tai gydytojui.

Asmenims, kuriems nors kartą gyvenime buvo anafilaksinis šokas, rekomenduojama su savimi nuolat turėti apinefrino ar adrenalino injektorių. Jei nukentėjusysis tokį turi, padėkite jam susileisti vaistų dozę į raumenį. Jei žmogui nepalengvėja, po 10–15 min. suleiskite dar vieną dozę. Jei alergiškas asmuo nešiojasi antihistaminų (antialerginių vaistų), nedelsdami juos sugirdykite.

Ištikus anafilaksiniam šokui, būtina kreiptis į gydytoją, todėl nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu 112. Kol atvyks medikai, pabandykite identifikuoti alergeną ir nutraukite bet kokį jo kontaktą su nukentėjusiuoju. Jei jį pykina, paverskite ant šono, kad nepaspringtų. Atlaisvinkite kvėpavimo takus, prasekite viršutinius drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jei žmogus nekvėpuoja, patikrinkite jo pulsą ir nedelsdami pradėkite širdies masažą – 30 paspaudimų ir 2 įpūtimai. Darykite tai, kol nukentėjusįjį perims greitosios pagalbos medikai.

Dažniausiai anafilaksinis šokas ištinka vaikus ir paauglius iki 14 metų – 4,1 atvejo iš 100 tūkst. Didėjant pacientų amžiui, jis pasireiškia vis rečiau: 15–44 m. amžiaus grupėje 3,9 atvejo, o vyresnių nei 45 m. amžiaus grupėje – 3,5 atvejo iš 100 tūkst. hospitalizacijų.

 

Rekomenduojami video