Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pasakyk, kur gyveni, pasakysiu, kokia tavo sveikata

Oro užterštumas, geriamojo vandens kokybė, žalumos kiekis ir kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų sveikatai, lėtinių ligų raidai – nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat psichologiniams bei emociniams sutrikimams.

Kaune buvo atliktas kompleksinis ilgalaikis trijų etapų tyrimas, pradiniame jo etape dalyvavo apie 3 300 nėščių moterų ir jų naujagimių, po 5–6 metų – apie 1 500 motinų ir jų vaikų. Pirmą kartą buvo nustatyta, kaip vaikų ir suaugusiųjų sveikatą veikia ne atskiri gyvenamosios aplinkos veiksniai, o jų visuma. Atliekant tyrimą atsižvelgta į tiriamų asmenų gyvenamosios vietos aplinkos kokybę, geografinę padėtį, elgseną, streso lygį, socialinius ryšius ir realų vidutinį 7 parų fizinį aktyvumą. Taip pat vertinta žalumos ekspozicija, kuri priklauso nuo žalumos gausos gyvenamojoje vietovėje ir būsto atstumo iki artimiausio parko.

„Didėjant būsto atstumui iki miesto parko, didėja rizika pagimdyti prieš laiką, o jei gyvenamojoje vietovėje mažai žalumos – susilaukti sulėtėjusios raidos naujagimio“, – komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto prof. Regina Gražulevičienė.

Tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenant arti miesto parko sumažėja vaikų antsvorio ir nutukimo rizika, nes jie mažiau laiko praleidžia sėdėdami prie televizoriaus ar kompiuterio ir daugiau – žaliosiose miesto erdvėse. Tačiau gyvenant arti parko labiau tikėtina susirgti astma, o jei 100 m atstumu aplink namą didelis žalumos indeksas – ši rizika dar didesnė.

Nuo žaliųjų erdvių priklauso ir suaugusiųjų sveikata. Remiantis tyrimo rezultatais, didėjant būsto atstumui iki parko, didėjo 25–45 metų moterų aukštesnio kraujospūdžio rizika. Miesto parkuose praleidžiamas laikas sumažina depresijos simptomų, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, diabeto paplitimą.

Taip pat tirta, kokią įtaką žaluma turi miokardo infarktą patyrusiems asmenims. Paaiškėjo, kad po miokardo infarkto septynias dienas daugiau vaikštant parke, o ne miesto gatvėmis, pagerėjo širdies veikla: sumažėjo susitraukimų dažnis, diastolinis kraujospūdis ir padidėjo fizinio krūvio tolerancija.

Dar viena tyrimo kryptis – vandens dezinfekcijos pašalinių junginių poveikis nėštumo baigčiai. Vandentiekiu tiekiamam geriamajam vandeniui dezinfekuoti naudojant chlorą susidaro pašalinės toksiškos medžiagos – trihalometanai (THM), kurie į žmogaus organizmą patenka per odą maudantis, per plaučius kvėpuojant, per skrandį su maistu ir vandeniu.

Prof. R.Gražulevičienė perspėja, kad net higienos normos neviršijanti THM koncentracija geriamajame vandenyje gali turėti neigiamų padarinių: „Didėjant nėščiosios THM vidinei dozei, didėja rizika pagimdyti naujagimį, turintį įgimtą širdies ir kaulų bei raumenų sistemos anomaliją, mažos kūno masės, neišnešiotą ar sulėtėjusios raidos.“

Lėtesnį vaisiaus augimą taip pat lemia nėščios moters buvimas aplinkoje, kurioje gausu kelių transporto išmetamųjų teršalų. Oro taršos sumažinimas turėtų teigiamą poveikį ir sergantiesiems širdies bei kraujagyslių ligomis, sumažėtų širdies priepuolių.

Motinos rūkymas nėštumo metu ir gyvenimas aplinkoje, kurioje gausu tabako dūmų, didina vaikų astmos, o žemas motinos išsilavinimas ir šiurkštus bendravimas su vaiku – psichologinių bei emocinių sutrikimų ir antsvorio riziką.

Rekomenduojami video