Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Odos dariniai – kada šalinti, o kada vertėtų palikti ramybėje?

Oda – didžiausias žmogaus organas ir jos pokyčiai nesunkiai matomi. Įvairūs odos dariniai daugeliui sukelia nuogąstavimų, tačiau kai kurie linkę numoti ranka į pokyčius, akivaizdžius net ir aplinkiniams. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dermatovenerologė Lina Duobienė pasakoja, kaip atskirti, kurie iš jų turėtų būti nedelsiant šalinami, o kurių geriau neliesti ir priimti kaip savo kūno istoriją.

Padidėjęs cholesterolis gali prisidėti prie odos darinių atsiradimo

Cholesterolio sankaupos, virusinės papilomos, odos ragai, ksanteliazmos – tai tik dalis darinių, su kuriais gyvenime daugeliui tenka susidurti.Ksanteliazmos dažniausiai linkusios formuotis aplink akis. „Manoma, kad jos susijusios su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Tačiau paradoksalu, kad atliekant tokiems žmonėms kraujo tyrimą, padidėjusio cholesterolio galima ir nerasti“, – sako gydytoja L. Duobienė.

Paklausta, kodėl atsiranda tokių odos darinių aplink akis, specialistė teigia, jog vieno atsakymo nėra, kaip ir vienos priežasties.

„Kartais jas genetiškai paveldime. Kartais tai gali būti organizmo veiklos atspindys – išeminės širdies ligos, kepenų, kasos, tulžies pūslės funkcijos sutrikimai, kraujo tyrimuose galimi gliukozės tolerancijos sutrikimai, dislipidemija. Kai žmonės pamato ksanteliazmas, paniškai puola koreguoti cholesterolio kiekį kraujyje. Noriu nuraminti – jos nėra pirmieji padidėjusio cholesterolio ar aterosklerotinių plokštelių kraujagyslėse pranašai“.

Aplink akis mėgstančios įsikurti ksanteliazmos nėra susijusios ir su amžiumi. „Turėjau 25-erių metų pacientę, kuriturėjo jau besiformuojančias ksanteliazmas. Šiuos darinius galima šalinti, aišku, lieka nedideli randai, bet vizualiai atrodo geriau. Jas galima šalinti lazeriu – šlifuojamas paviršius. Dažnai būna, kad po kurio laiko jos atsinaujina, jeigu yra toks polinkis. Darinius lemia viso organizmo veikla – tai yra lipidų, cholesterolio parametrai, kasos, kepenų, širdies veiklos atspindys, tad, deja, bet apsisaugoti nuo ksanteliazmų neįmanoma“.

Papilomos viruso sukelti dariniai linkę greitai daugintis

Kita grupė odos darinių yra nulemta papilomos viruso ir pasireiškia ant veido. Pasak L. Duobienės, jie pasitaiko labai dažnai ir gali pasirodyti bet kur, pavyzdžiui, ant viršutinio akies voko. „Dažniau jie lokalizuojasi kaklo, pažastų srityse, moterims – po krūtimis, kirkšnyse. Dažniausiai tose vietose, kur daugiau prakaito liaukų“.

Papilomos viruso dariniai dažniau kamuoja turinčius antsvorio, jautresnius žmones, kuriems daugiau prakaituoja kaklas, kirkšnys, delnai, pažastys. Kurį laiką galima į tokį darinį nekreipti dėmesio, tačiau vieną dieną jie pradeda daugintis.

„Būna, ateina moteris, o tie dariniai lyg karoliai juosia kaklą. Jie būna nedideli, vizualiai gali ir nesimatyti, bet įmanoma užčiuopti. Per kelias procedūras jas galima išnaikinti, tačiau svarbu nepamiršti, jog dariniai linkę daugintis ir kartais net didėti. Jeigu yra vienas, jis ant tokios savotiškos kojelės gali metų metus kaboti. Nebūtinai užaugs labai didelis, tačiau dėl polinkio daugintis, reikia atidžiai stebėti, kad neatsirastų daugiau. Radus, geriausia naikinti, nes papilomos viruso sukelti dariniai smarkiai darko odos estetinį vaizdą“, – sako gydytoja Lina Duobienė.

Papilomos virusui patinka odos terpė. Atsiradęs darinys byloja, kad jis ten jau įsikūrė ir atsiranda ten, kur sutrikusi odos barjerinė funkcija, pavyzdžiui, dėl gausesnio prakaitavimo.Šie dariniai gali būti šalinami elektroterapija, kuria pasiekiama puikių rezultatų. Galima pasitelkti ir lazerį. Šį šalinimo būdą dažniau lemia žmogaus finansinės galimybės. Papilomos viruso sukelti dariniai šalinami gana lengvai.

Gydytojas dermatologas dar prieš procedūrą atlieka dermatoskopinį tyrimą. Tai leidžia greitai identifikuoti papilominę darinio struktūrą. Šie dariniai nesupiktybėja ir yra lengviausiai atpažįstami pačių žmonių.

„Nesunku atpažinti, nes dariniai yra išskirtinės išvaizdos – kūnospalvos, bespalviai. Kadangi bet kokia kita darinio spalva – pilka, tamsiai ruda – žmonėms sukelia daugiau nuogąstavimų, į papilomos viruso darinius jie nėra linkę taip nuogąstingai reaguoti“, – pastebi specialistė.

Šlakai – liaudiška diagnozė

Pasak gydytojos dermatovenerologės, visuomenės mėgstama sąvoka „šlakai“ apima daug diagnozių. Tai – strazdanos, lentigo, pigmentinės dėmės.

„Siūlyčiau nevartoti žodžio „šlakai“ – jis tikrai neatspindi tikrovės. Vietoje jo, vertėtų vartoti žodžių junginį „pigmentinės dėmės“, kuris geriausiai apibūdina šiuos odos darinius. Jie yra nulemti saulės kiekio, kurį gavote jaunystėje. Ypač daug jų būna ant rankų. Žmonės, išgirdę, kad tai nulemta saulės, dažnai replikuoja, jog jau penkeri metai nesidegina. O paklausus, ar mėgo degintis jaunystėje, visi atsako, jog kaitindavosi taip, kad net oda lupdavosi. Todėl kai tarsi iš niekur atsiranda tamsi dėmelė, žmonės išsigąsta ir skuba pas gydytoją bijodami išgirsti onkologinės ligos diagnozę. O čia tiesiog „išlindo“ priminimas apie jūsų pomėgį kaitintis saulėje“.

Gydytoja pripažįsta, kad žmonėms vizualiai sunku atskirti pigmentinę dėmę nuo apgamo. „Kadangi apgamą nuo pigmentinės dėmės vizualiai neretai sunku atskirti, reikalinga dermatoskopija, kad naujai atsiradusį darinį įvertintų gydytojas. Kad pažiūrėtų, kaip išsidėstęs pigmentas, kokio dydžio, kokie kontūrai, ar yra asimetrija. Jeigu tai pigmentinė dėmė, pasirenkame stebėjimo strategiją. Jos nešalinamos, nebent yra labai didelės, ant veido. Žmogus pigmentinių dėmių turi gausybę, būtų kvaila stengtis jas visas pašalinti. Reikia nepamiršti, kad pašalinus lieka randeliai“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Jei pigmentinė dėmė gerokai darko estetinį vaizdą, L. Duobienė siūlo pasidomėti rūgštiniais odos šveitimais. Po tokių procedūrų žmogus gauna ilgalaikę rekomendaciją – saugotis saulės spindulių, nes pigmentinės dėmės linkusios atsinaujinti.

„Stipresnis pigmentinių dėmių naikinimo būdas yra šlifavimas lazeriu. Jis veikia giliau, tačiau po procedūros būna žaizdelė, kuri turi sugyti, pasidengti šašiuku. Tokį būdą taikome, kai pigmentinė dėmė labai ryški. Pavyzdžiui, vienam mano pacientui prie smilkinio buvo 2 cm pigmentinė dėmė, veide ji labai išsiskyrė. Žmogus ryžosi procedūrai, nes nusprendė, kad geriau mažas randukas ar šviesesnė dėmelė negu tokia didelė ir ryški pigmentinė dėmė“.

Akivaizdus amžiaus priminimas

Epidermaliniu dariniu medikai vadina situaciją, kurią paprastai būtų galima apibūdinti taip – buvo lygi oda ir staiga pamatai, kad atsirado nelygumas. „Oda sudaryta iš epidermos, dermos ir hipodermos. Vieno sluoksnio – epidermio, kuris neturi kraujagyslių – sustorėjimas ir vadinamas epidermaliniu dariniu. Tokie dariniai yra nulemti amžiaus, naujagimiai tokių darinių neturi. Su amžiumi keičiasi odos struktūra, o dėl šio pokyčio atsiranda raukšlių ir epidermalinių darinių“, – sako gydytoja Lina Duobienė.

Šiuos amžiaus nulemtus darinius galima šlifuoti ir sulyginti su oda. Jie nėra pavojingi ir nelinkę daugintis. Medikė šypteli – „tik įkyriai primenantys mums mūsų amžių“.

Raudonesni dariniai vadinami hemangiomomis. Šių darinių kilmė yra kraujagyslinė. Tai reiškia, kad toje vietoje yra įvykęs kraujagyslės pažeidimas, pavyzdžiui, buvo spaudžiamas spuogas, traumuota vieta ar tiesiog be konkrečios priežasties. „Būna tokių mažų raudonų burbuliukų – mes juos irgi traktuojame kaip hemangiomas. Jos nėra piktybiškos. Šie dariniai puikiai šalinami lazeriu“.

Odos ragai ir istorija, atsispindinti jūsų kūne

Dar viena grupė odos darinių liaudies vadinama odos ragais – aktininės keratozės raidos fazė. Specialistė atkreipia dėmesį, jog ji gali formuotis iš pigmentinių dėmių. Jos traktuojamos kaip ikinavikinė odos būklė. Iš jos nesusiformuos melanoma, tačiau ji plis, didės, pleiskanos, gali pakraujuoti, todėl ją reikia šalinti. Aktininės keratozės židinių vietoje gali atsirasti bazinių vėžinių ląstelių ar išsivystyti plokščialąstelinis vėžys.

Dar viena grupė odos darinių yra ateromos (riebalinės cistos).Ateromos gali suaktyvėti (užgavus tą vietą, pasikasius) – tada jos parausta, paburksta. Uždegimas gali nurimti ir žmogus jį pamirš iki kito suaktyvėjimo.

„Jos linkusios dažniau formuotis plaukuotoje galvos dalyje, nes čia yra ir plaukų folikulai, ir daug riebalinių liaukų. Ateromos būna visokio dydžio – nuo mažo spuogiuko iki pusės centimetro. Žmonės jas apčiuopia rankomis, šukuojantis už jų užkliūva šukos. Ateromas galima šalinti, bet geriau tai daryti chirurginiu būdu, nes jos, kaip mes sakome, būna inkapsuliavęsi. Todėl reikia prapjauti, išimti darinuką ir susiūti. Tokie dariniai gali formuotis už apatinio žandikaulio, už ausies, nes ten taip pat yra daug riebalinių liaukų“, – sako gydytoja.

Odos receptoriai reaguoja į vidinius organizmo procesus ir išorinius veiksnius. Pasak L. Duobienės, žmonės mėgsta pagal reakcijos vietą kai ką sau papildomai diagnozuoti – kodėl spuogas iškilo ant smakro, nosies ar žando.

„Įvairūs odos dariniai formuojasi tiek dėl aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, užterštumo, tiek ir dėl vidinių, genetiškai nulemtų veiksnių. Šiuo metu įrodyta, kad spuogai labiau linkę formuotis dėl streso, kurio metu antinksčiai gamina daugiau kortizolio, suaktyvėja riebalinės liaukos ir atsiranda aknė (spuogai). Tačiau odos darinių atveju išskirti vieno veiksnio, kalto dėl visko, neįmanoma. Kartais žmonės gyvena švariausioje aplinkoje, bet turi visokių odos darinių. Kartais odos pigmentacija pasireiškia anksti, nors saulės to žmogaus gyvenime ir nebuvo labai daug. Kiekvienu atveju veikia keletas veiksnių, kurie ir lemia, susiformuos ar ne ir koks odos darinys. Tačiau visais atvejais jie yra mūsų gyvenimo istorija – vidiniai ir išoriniai veiksniai, kurie palieka pėdsaką kaip istorinį įrašą ant mūsų odos“.

Rekomenduojami video