Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Mokslininkė imunologė išsklaidė mitus apie meningokoką

Atšalus orams, vis dažniau kalbame apie meningokokinę B tipo infekciją ir jos pasekmes. Tačiau ar tikrai Lietuva pirmauja Europoje pagal susirgimų skaičių ir kaip mums gali padėti vakcinos, kalbamės kartu su Vilniaus universiteto profesore mokslininke imunologe Aurelija Žvirbliene.

Anot profesorės Aurelijos Žvirblienės, pagal meningokokinės B tipo infekcijos susirgimų skaičių Lietuva pirmauja visoje Europoje. Profesorė paaiškina, kad toks susirgimų skaičius yra matuojamas šimtui tūkstančių arba milijonui gyventojų.

„Pavyzdžiui, Europoje šis skaičius siekia kelis atvejus arba iki dešimties atvejų milijonui gyventojų. Lietuvoje mes turime vidutiniškai 25 atvejus milijonui gyventojų. Būna iki 70–80 susirgimų meningokokine infekcija per metus.

Jeigu lygintume su Latvija, Estija, Lenkija ar Skandinavijos šalimis – ten susirgimų yra kelis kartus ar net dešimt kartų mažiau. Deja, tokia yra liūdna statistika Lietuvoje”, – patikina mokslininkė.

Priežastis nustatyti sunku

Deja, kol kas nei medikai, nei mokslininkai negali paaiškinti, kodėl Lietuvoje susirgimų meningokokine B tipo infekcija skaičius yra toks didelis.

Profesorė mano, kad ištirti šios infekcijos priežastis reikėtų išsamių mokslinių tyrimų. „Mes nežinome, kokie B tipo meningokoko kamienai yra paplitę Lietuvoje, todėl galima spėlioti, galbūt Lietuvoje cirkuliuoja tokie bakterijos kamienai, kurie yra labiau pavojingi žmogui. Taip pat reikėtų prisiminti, kad didelis skaičius žmonių yra meningokoko nešiotojai“, – sako pašnekovė.

Profesorė pabrėžia, kad ši bakterija būna žmogaus nosiaryklėje ir žmogus jokių simptomų gali net nejausti: „Daugumai žmonių meningokokas nesukelia jokios ligos, bet kai kuriems ta bakterija sukelia net sepsį ir meningitą. Taip nutinka todėl, kad bakterija pereina natūralius barjerus, kuriuos žmonės turi kvėpavimo takuose“.

Sudėtinga imuninė sistema

Prakalbus apie mūsų imuninę sistemą ir jos ypatybes, mokslininkė A. Žvirblienė sako, kad mūsų imuninė sistema yra labai sudėtinga, o labiausiai profesorę stebina visuomenėje vis pasirodantys klaidingi teiginiai. „Kartais stebiuosi, kaip paprastai apie imuninę sistemą kalba alternatyviosios medicinos šalininkai ar politikai, kurie neva išmano imuninę sistemą ir lengvai dalija patarimus. Manyčiau, kad tokie žmonės nėra labai gerai susipažinę su šia labai sudėtinga sistema.

Mūsų imuninę sistemą sudaro įvairios molekulės ir ląstelės, kurios dirba labai griežtu režimu. Kai kalbame apie tokius infekcinių ligų sukėlėjus, kaip meningokokai arba pneumokokai, daugumai žmonių suveikia imuninės sistemos apsauginiai barjerai, todėl jie nesuserga arba susirgę greitai pasveiksta. Deja, yra žmonių, kuriems tie apsauginiai barjerai nesuveikia“, – paaiškina ji. Tokiais atvejai patogenas patenka į kraują ir sukelia sepsį (arba kraujo užkrėtimą). Tai labai sunki liga, kuri apie dešimtadaliui ligonių gali baigtis mirtimi.

Apsisaugoti padeda vakcinos

Šiuo metu pasaulyje yra sukurta vakcina, kuri apsaugo nuo meningokokinės B infekcijos. Mokslininkės A. Žvirblienės teigimu, meningokokai būna trylikos tipų, bet tik šeši iš jų yra invaziniai, kurie gali prasibrauti į mūsų kūną ir sukelti minėtą labai sunkią būseną – invazinę meningokokinę infekciją. „Įvairūs meningokoko tipai yra paplitę skirtingose pasaulio vietose ir skirtingu dažnumu.

Lietuvoje daugiausiai pastebima B tipo meningokoko sukeltų infekcijų, todėl labai svarbu, kad vakcina būtų būtent prieš šį tipą“, – sako ji. Vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos buvo Europoje užregistruota 2013-aisiais, o Lietuvoje ja pasiskiepyti galima jau nuo 2014-ųjų. Taip pat nuo praėjusių metų ji yra įtraukta į vaikų skiepijimo kalendorių.

Vakcinų kūrimas yra sudėtingas ir ilgas procesas, todėl ir ši vakcina buvo kuriama net penkiolika metų, o jos kūrimui panaudoti itin modernūs metodai, kurie iki tol nebuvo naudojami kurti vakcinoms.

„Tradiciniai vakcinų kūrimo būdai dažniausiai pasižymi tuo, kad susilpninami arba nukenksminami ligos sukėlėjai, o vakcinos nuo meningokoko B infekcijos nebuvo įmanoma sukurti tradiciniais metodais. Meningokoko paviršiaus antigenai turi panašumų su žmogaus neuronų antigenais. Jeigu tokie meningokoko antigenai būtų buvę naudojami skiepijimui, su tokia vakcina nesivystytų imuninis atsakas, be to galėtų atsirasti autoimuninių reakcijų rizika“, – paaiškina pašnekovė.

Vakcinai kurti – modernūs būdai Anot profesorės, siekiant sukurti vakciną nuo meningokoko B infekcijos, buvo naudojami modernūs būdai, tokie kaip bakterijos pilno genomo iššifravimas ir tinkamų antigenų atranka. Iš 2000 bakterijos genų buvo atrinkti keli šimtai, genų inžinerijos metodais gauti jų koduojami baltymai ir įvertinta, kurie iš jų gali sukelti apsauginį imuninį atsaką. Po šių sudėtingų procedūrų buvo atrinkti keturi meningokoko B baltymai, kurie ir naudojami vakcinos sudėtyje. Tai vadinamoji rekombinantinė vakcina, nes ji sukurta genų inžinerijos metodais.

Pasiteiravus, kaip tokia vakcina veikia mūsų kasdieniniame gyvenime, A. Žvirblienė pabrėžia, kad bet kuri vakcina turi sukelti apsauginį imuninį atsaką, o ši vakcina taip pat nėra išimtis. Pasiskiepijus, mūsų kraujyje susidaro antikūnai prieš meningokoką B, todėl susidūrus su tikraisiais ligos sukėlėjais, antikūnai patekusią bakteriją neutralizuoja.

„Kuriant vakcinas prieš virusus, svarbu, kad susidarytų ne tik antikūnai, bet ir T limfocitai, kurie naikina virusu užkrėstas ląsteles. Bet kokiu atveju mokslininkai, kurdami bet kokią vakciną, suvokia jos veikimo principą ir reikalingi imuninės sistemos elementai būna aktyvinami.

Rekomenduojami video