Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Maudynės, kurioms reikia drąsos

Įsibėgėjusi žiema jau ne kartą spėjo parodyti savo nagus, o socialiniuose tinkluose, kaip ir kasmet, plinta šaltį prisijaukinusių drąsuolių įrašai – sveikos gyvensenos entuziastai grūdinasi maudydamiesi lediniame vandenyje. Vienas jų – bokso klubo „Terminator“ įkūrėjas, treneris Virgilijus Stapulionis.

Reikia save nugalėti

Jausmas po maudynių, kai lendi į ledinį vandenį, anot pašnekovo, yra labai geras, „tarytum būtum naujai gimęs“.

„Aišku, reikia save nugalėti, tačiau tas išėjimas iš komforto zonos organizmui yra labai naudingas, nes tai yra tam tikra grūdinimosi forma, mažiau gripas, peršalimo ligos puola. Nereikia mirkti tame vandenyje ilgai, pakanka maždaug pusę minutės pasimaudyti, o tada į šiltą patalpą eiti“,- pasakojo jis. Pats sportininkas po pirties jeigu ne į šaltą vandenį lenda, tai bent jau sniegu apsitrina.

Paklaustas, kada paskutinį kartą sirgo gripu ar buvo peršalęs, V. Stapulionis patikino, kad keliskart buvo suslogavęs ir vėjui perpūtus jautė raumenų skausmus, bet rimtesnėmis ligomis sirgti neteko.

Reikia tinkamos situacijos, bendraminčių

V. Stapulionis tikino ateityje norintis išbandyti maudynes eketėje be pirties arba vadinamąsias ruonių maudynes jūroje.

„Turiu draugą vilnietį, kuris jau yra tipiškas sveikuolis, šokantis į eketę, tai jis užsigrūdinęs iki tokio lygio, kad žiemą jam striukės nereikia.

Tokios maudynės ir mane labai vilioja, tik, galbūt čia, Biržuose, dar nėra tinkamos situacijos, nėra bendraminčių. Draugų kompanijoje buvome suplanavę, kad šiemet šoksime į eketę, tačiau kalbomis taip ir baigėsi mūsų ketinimai. Greičiausiai reikės prisiruošti tai padaryti vienam“,- mąstė V. Stapulionis.

O ar tokioms grūdinimosi procedūroms pritaria antroji pusė? V. Stapulionis džiaugiasi, kad žmona Dovilė jį labai palaiko, tačiau kartu į ledinį vandenį maudytis neina.

„Bet tai tas ir žavu, kaip sakoma, pliusas minusą traukia“, – tvirtino jis.

Sveika gyvensena įaugusi į kraują

Pašnekovas teigė sportu užsiimantis jau dvidešimt penkerius metus, tad ir sveika gyvensena, galima sakyti, įaugusi į kraują. Virgilijus laikosi sveikos mitybos principų – nepiktnaudžiauja riebiu maistu, kaskart po maudynių duše persilieja šaltu vandeniu. Šaltas dušas, pasak jo, skirtas tonusui pakelti – akys plačiau atsimerkia, nuotaika pagerėja, žvalumas, darbingumas padidėja.

„Treniruoju ne tik vaikus, bet ir suaugusiems vedu sveikatingumo užsiėmimus. Visuomet mokiniams akcentuoju, kad sportas ir sveika gyvensena būtini gerai savijautai“,- teigė V. Stapulionis.

Grūdintis reikia taisyklingai

„Šokimas į eketę po pirties yra viena iš grūdinimosi formų, tačiau prie šios procedūros reikėtų pratintis pamažu, palaipsniui, stebint organizmo reakciją“, – įspėjo Biržų visuomenės sveikatos biuro (VSB) visuomenės sveikatos specialistė Violeta Valiukienė.

Anot jos, grūdinimosi procesas vyksta ne tik žiemą, bet ir kitais metų laikais, o grūdinimosi priemonė gali būti ne tik vanduo, bet ir oras, saulė, tad vien buvimas lauke su tinkama apranga, nepriklausomai nuo sezono, jau yra grūdinimasis.

Kodėl reikėtų grūdintis?

Užsigrūdinęs žmogus mažiau serga, tampa atsparesnis streso poveikiui, gerėja jo psichoemocinė būklė. Grūdinimosi procedūras rekomenduojama pradėti vaikystėje, tinkamiausias amžius – ketvirtaisiais ar penktaisiais gyvenimo metais. Idealiausias metas pradėti stiprinti organizmą ir taip jį ruošti šaltajam metų laikotarpiui – pavasaris ir vasara. Grūdintis reikia sistemingai, be pertraukų (išskyrus ligos atvejus). Grūdinimosi įprotis susiformuoja po kelių mėnesių, o nutraukus procedūras išnyksta per 2–3 savaites.

Svarbu pradėti grūdintis tik esant sveikam. Susirgus reikėtų grūdinimosi procedūras nutraukti ir vėl pradėti tik pasveikus.

Siekiant, kad grūdinimasis būtų efektyvus, reikia užtikrinti ir kitus geros savijautos komponentus, t. y. užtikrinti miego režimą, tinkamą ir visavertę mitybą, fizinį aktyvumą, buvimą gamtoje.

Kokie grūdinimosi būdai yra populiariausi? Kurie iš jų tinkami ir vaikams?

Buvimas lauke, nepriklausomai nuo metų sezono, grūdina, jei tinkamai parenkama apranga. Vaikas turi būti rengiamas taip, kaip ir suaugęs žmogus ar net šiek tiek vėsiau. Jokiu būdu negalima vaiko rengti per šiltai. Vaikų kraujotaka yra intensyvesnė, jie daugiau juda ir greičiau sušyla.

Vaikui pats geriausias grūdinimasis – buvimas, žaidimas, aktyvus laiko leidimas gryname ore tinkamai apsirengus. Būnant lauke rekomenduojamos saulės vonios, kurių metu natūraliai gaminasi organizmui reikalingas vitaminas D. Saulės aktyvumas per dieną keičiasi, ypač tai aktualu vasarą. Tam, kad gautume naudos ir saulės spinduliai nepakenktų, nepažeistų odos, saulės vonioms vasarą rekomenduojamas rytinis laikas – iki 11 val., ir popietinis – nuo 16 val.

Tačiau bene vienas populiariausių namie taikomų grūdinimo būdų – apsiliejimas kontrastinės temperatūros vandeniu palengva mažinant vandens temperatūrą ir stebint organizmo reakciją. Rekomenduojama tai daryti ryte arba kitu dienos metu, dar nevalgius arba praėjus daugiau kaip valandai po valgio. Ši procedūra suteiks energijos ir žvalumo, todėl netinka prieš miegą. Pradėti galima nuo aptrynimo drėgnu rankšluosčiu: pirmiausia kojas, rankas, po keleto dienų – ir visą kūną.

O kaip vertinate basakojystę žiemos metu?

Tikroji basakojystė – kai ir po pievą, ir po smėlį, ir po sniegą vaikštoma basomis. Nuo seno žinoma, kad pėdose esantys receptoriai yra susiję su visais mūsų vidaus organais. Tad vaikščiodami be batų stipriname, tonizuojame ir tarsi masažuojame tuos gyvybiškai svarbius taškus. Šiems pabandymams taip pat reikia ruoštis ir pradėti dar vasarą vaikštant ar bėgiojant basomis ryte po dar drėgną žolę ar smėlį.

Kai yra sniego, pasivaikščioti basomis rekomenduojama, kol lauko temperatūra nenukrenta iki minus dešimt. Kad pėdos nenušaltų, kraujas turi cirkuliuoti gerai, todėl labai svarbu, kad prieš pradedant šią procedūrą kojos turi būtų šiltos, reikia šiltai apsirengti (nesvarbu, kad kojos basos). Būtina nestovėti vietoje, nuolat judinti pirštus. Privaloma vaikščiojimą ant sniego nutraukti, jei padai pradeda lipti prie jo paviršiaus. Be to, reikia žingsniuoti taisyklingai – per visą pėdą iš karto, nebėgti per sniegą, o vaikščioti ramiai. Vos grįžus namo kojas nuplauti vėsiu (jokiu būdu ne karštu!) vandeniu ir patepti kremu.

Taip pat derėtų pabrėžti, kad griežtai draudžiama nesitreniravus į sniegą basomis lipti diabetikams, segantiems inkstų ligomis ir artritais.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Rekomenduojami video