Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Maistas saugo nuo ligų ir padeda sveikti

„Maistas gali būti arba vaistas, arba nuodai. Maistą mes valgome kiekvieną dieną, ir jis daro mums didelę įtaką, gali sargdinti arba sveikatinti, – sako Natūropatinės medicinos koledžo Anglijoje absolventė, mitybos specialistė Ernesta Stripeikaitė-Jakučionė. 

Kas jus paskatino tapti mitybos specialiste? Kur studijavote? Kuo jus įdomi ši sritis?

Mitybos sritimi susidomėjau dar paauglystėje, nes, kaip ir daugumai paauglių, buvo aktualu, kaip mesti svorį, kokios dietos laikytis, nes vyravo lieknumo kultas. Atrodė, kad nuo maisto storėjama, reikia būti lieknai. Nors valgyti nori, prisivalgai, paskui save grauži. Baigusi mokyklą išvažiavau studijuoti į Angliją, pasirinkau žiniasklaidos ir politikos studijas. Natūralu, kad patyriau ten streso, o jis atsiliepė mitybai, maistas tapo tarsi priešas. O kadangi priešo negali nugalėti, su juo reikia susidraugauti – nusprendžiau studijuoti mitybą. Be to, kiekviena mitybos teorija tarsi prieštaravo viena kitai, tad tiesa ir likdavo neaiški.

Ar po studijų prieštaravimų neliko?

Išmokau atskirti ir atsirinkti, kada, kas ir kokiu atveju tinka. Juk egzistuoja universalios mitybos taisyklės, bet ne visiems visos taisyklės vienodai tinka. Mes, specialistai, teikdami rekomendacijas atsižvelgiame į gyvenimo būdą, sveikatą, fizinį aktyvumą, streso lygį.

Kokios tos universaliosios sveikos mitybos taisyklės?

Pati universaliausia visiems tinkanti taisyklė – gerti daug vandens. Nesu turėjusi klientų, kuriems būtų reikėję patarti gerti mažiau vandens. Ir patariu neskaičiuoti, kiek to vandens gerti, bet pažiūrėti į savo šlapimo spalvą. Ji parodo, ar vandens geriame pakankamai, o gal kūnas kenčia nuo dehidratacijos.  Šlapimas turi būti kuo šviesesnis, net permatomas. Jei jis tamsėja, vadinasi, organizmui trūksta vandens. Jei šlapimas tamsus, o žmogus nenori gerti, tada sprendžiame, kaip jį pripratinti gerti. Gal vandenį paskaninti citrina ir pan. Per prievartą gerti nereikia.

Kaip žmogui priprasti gerti, jei jis nenori?

Galima visada turėti prie lovos stiklinę vandens. Atsibundi – ir išgeri. Galima laikyti šalia dantų šepetuko. Išsivalei dantis – atsigėrei. Galima laikyti ant darbo stalo, paskaninus gėrimą mėtos šakele.

Nebūtinai gerti vien gryną vandenį – jį gali pakeisti sriuba, arbata, daržovės, kuriose taip pat daug skysčių. Svarbiausia – pasižiūrėkite, kokia jūsų šlapimo spalva.

Pastaruoju metu daugelis žmonių atsisako pridėtinio cukraus. Ar tikrai cukraus reikia atsisakyti?

Cukrus tikrai neduoda naudos. Jo vartojama per daug, bet paniškai bijoti nereikia. Kai kurie žmonės stengiasi viską teisingai daryti ir tuo sau sukelia tik daugiau streso. Tas stresas jiems labiau kenkia nei kokio saldainio suvalgymas. Visame kame turi būti protingas balansas. Kartkartėmis pasimėgauti desertu tikrai nieko bloga, jei negresia cukrinis diabetas.

Jei esi sveikas, jei trys pagrindiniai dienos patiekalai yra gerai subalansuoti, įsidėti šaukštelį cukraus į arbatą tikrai nieko bloga. O jei yra labai stiprus potraukis cukrui, tai rodo, kad kažkas negerai, reikia ieškoti to priežasčių.

O dėl kokių priežasčių cukraus norisi daug? Tenka girdėti, kad tai lemia chromo trūkumas.

Jei organizmui trūksta chromo – chromas padės. Bet aš dažniausiai pastebiu, kad nėra subalansuota dienos mityba. Pavyzdžiui, nevalgomi pusryčiai arba vietoj jų išgeriama tik kavos. Ta kava ryte išbalansuoja cukraus kiekį kraujuje.

Dažnai būna ir taip, kad žmogus pusryčių ir pietų valgo mažai, o vakare atsipalaiduoja, nebeturi valios susilaikyti, todėl suvalgo per daug. Jei valgome pusryčius, kraujo cukrus išlieka pakankamai stabilus visą dieną ir vakare nepersivalgome.

Kita priežastis – stresas. Tinkama mityba gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui. Arba reikia įvertinti gyvenimo būdą ir jį keisti.

Kokius pusryčius galime vadinti subalansuotais? Ką geriau valgyti – kiaušinienę, košę, sumuštinius?

Mes linkę manyti, kad pusryčiai turi būti kažkokie kitokie nei vakarienė. O iš tikrųjų nėra taisyklių, kad jų metu reikia valgyti ką nors ypatinga. Galime valgyti tą patį, ką įpratę valgyti per vakarienę. Tik mus veikia nuo amžių įsitvirtinęs kultūrinis savitumas, todėl pusryčiams norisi kažko kito.

Svarbiausia, kad per pusryčius gautume kokio nors baltymo. Anksčiau būdavo vis akcentuojama, kad pusryčiams reikia angliavandenių, bet užmiršome baltymus. Vieni angliavandeniai gali per daug sukelti cukraus lygį kraujuje. O jis per dieną turi išlikti kuo stabilesnis. Kaip subalansuoti? Į košę – tai angliavandeniai – galima įdėti baltymų: sėklų, riešutų, riešutų sviesto. Mėsa, žuvis, sūris, kiaušinis ant sumuštinių – tai puiku, tai baltymai. Kaip pagerinti sumuštinį? Pridėkime daržovių.

Grįžkime prie pagrindinių universalių mitybos taisyklių.

Dar viena itin svarbi taisyklė – omega-3 riebiųjų rūgščių vartojimas. Visiems būtina valgyti riebios žuvies – lašišos, silkės, sardinių, skumbrių, ančiuvių. Jei žmogus nevalgo riebios žuvies, turėtų vartoti maisto papildus. Omega-3 labai svarbi ir kraujagyslėms, ir sąnariams, ir odai.

Kokia mityba rekomenduojama turintiems aukštą cholesterolio lygį?

Cholesterolio lygis pakyla, kai maitinamės uždegimą sukeliančiu maistu. Uždegimas kyla, kai organizmui trūksta daržovių, skaidulinių medžiagų, kurių yra daržovėse ir kruopose, jau minėtų omega-3 riebiųjų rūgščių. Taip pat uždegimą kraujagyslėse didina išsibalansavęs cukraus kiekis kraujuje, aukšto glikeminio indekso mityba. Taip pat prisideda tai, kad trūksta vitaminų, mineralų.

Kaip maitintis, norint mažinti cholesterolio lygį? Pirmiausia įtraukti į mitybą omega-3 rūgšties. Valgykime riebios žuvies tris kartus per savaitę arba gerkime maisto papildus. 

Dar galima paminėti sočiuosius riebalus, kurie asocijuojami su cholesteroliu. Jų yra mėsoje, svieste. Juos galima vartoti, bet ne per daug. Valgomi saikingai, jie nekenkia. Sviesto užsitepti ant duonos galima, pieno produktus valgyti galima, ir mėsos, jei su saiku, galima.

Dažnai kaip kenksminga rūgštis minimi omega-6 riebiosios rūgštys...

Omega-6 rūgščių gausu sėklų – rapsų, saulėgrąžų – aliejuje. Jų tikrai reikia valgyti kuo mažiau. Geriau rinktis alyvuogių aliejų. Pigiausias – sėklų – aliejus dažniausiai naudojamas viešojo maitinimo įstaigose, parduotuvėse parduodamame maiste. Šių produktų vartokime su saiku.

Ar egzistuoja tiesiog nuotaiką gerinanti mityba?

Mityba išties turi daug įtakos mūsų nuotaikai. Pirmiausia turi būti subalansuotas cukraus kiekis kraujuje. Kuo jis stabilesnis per dieną, tuo stabilesnė ir nuotaika.

Sergantiems depresija bei jos prevencijai rekomenduojama gerti žuvų taukus. Ir atkreipti dėmesį į žarnyno bakterijas. Kuo labiau rūpinamės žarnyno bakterijomis, tuo geriau veikia mūsų smegenys. Žarnynui reikia kuo daugiau augalinių ingredientų, daržovių ir vaisių. Svarbiausia – ne jų kiekis, bet įvairovė. Dėkime į maistą kuo įvairesnių daržovių bei žalumynų, jie pamaitins mūsų gerąsias bakterijas.

Vis kalbate apie stabilų cukraus kiekį kraujuje. Kaip jį išlaikyti?

Pacientams dažnai rodau subalansuotos maisto lėkštės paveikslą. Jame matyti, kad lėkštėje turi būti baltymų, riebalų, skaidulų ir šiek tiek angliavandenių. Angliavandenių mums tereikia maždaug kumščio dydžio kiekio, o mes dažnai įpratę prisikrauti pilną lėkštę, pvz., grikių, makaronų. Jei lėkštę pripildom skaidulų, baltymų, riebalų – jie lėtina gliukozės pasisavinimą iš angliavandenių. Jei tų ingredientų lėkštėje bus, kraujo cukrus bus stabilus.

Kokią mitybą pasiūlytumėte apsaugai nuo virusų?  

Norint apsisaugoti nuo virusų arba susirgus greičiau pasveikti, svarbu stiprus imunitetas. Svarbu gerai išsimiegoti ir palaikyti gerą žarnyno būklę. Bakterijos, esančios žarnyne, saugo nuo virusų patekimo. Kaip sustiprinti tas bakterijas? Pusę kiekvieno dienos patiekalo tegu sudaro daržovės bei prieskoninės žolelės. Taip pat labai reikalingi vitaminai, mineralai. Labai svarbus vitaminas A. Kad jo gautume pakankamai, reikia valgyti kepenėles ar jų paštetą. Taip pat labai svarbūs yra vitaminas D, cinkas. Cinko taip pat gausu kepenėlėse (valgykime jų bent du kartus per savaitę), austrėse, kiek mažiau – sėklose.

Jei žmogus turi virškinimo problemų – kyla rūgštis, graužia rėmuo, ką jam patartumėte?

Gastroezofaginis refliuksas dažnai būna susijęs su skrandžio rūgšties trūkumu. Gal keistai skamba, bet žmonės, pabandę gerti obuolių sidro actą, pajunta pagerėjimą. Šis actas sureguliuoja skrandžio rūgšties veiklą. Arbatinį šaukštelį obuolių acto sumaišykime su trupučiu vandens ir išgerkime valgio metų – akyse taps šviesiau.

Skrandžio rūgštis dažniausiai išsibalansuoja nuo streso, kai skubame, praryjame maistą dirbdami. Valgyti reikia ramiai, lėtai, kad būtų laiko suvirškinti, juk turi išsiskirti ir kasos fermentai, ir skrandžio sultys. Nusiraminti galite giliai pakvėpuodami.

IŠNAŠA: E.Stripeikaitė-Jakučionė:  „Mityba išties turi daug įtakos mūsų nuotaikai. Pirmiausia turi būti subalansuotas cukraus kiekis kraujuje. Kuo jis stabilesnis per dieną, tuo stabilesnė ir nuotaika.“ + foto

Rekomenduojami video