Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ligos, kurios tyko aukštoje žolėje

Erkių sukeliamos ligos – tokia rimta grėsmė sveikatai, kad apie jas reikia pagalvoti kasmet, atšilus orui. Šie voragyviai veisiasi ne tik aukštoje pievų ar miškų žolėje – jų yra ir parkuose, prie namų esančiose žaliosiose zonose, tad į namus jų gali parnešti ir augintiniai. Ką turime žinoti apie erkių platinamas ligas?

Skiriasi ir simptomais, ir pasekmėmis

Pavojingiausios ir labiausiai žmogaus organizmą paveikiančios erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Šios dvi ligos skiriasi platinimo būdu, simptomatika ir galimomis pasekmėmis.

Anot sveikatos specialistų, Laimo liga užsikrečiama per ilgesnį laikotarpį nei erkiniu encefalitu. Ligą nešiojanti erkė bakterijas slepia savo žarnyne, tad jai įsisiurbus, užkratas užtrunka, kol atkeliauja iki žmogaus kraujo. Tad labai svarbu greita reakcija – kuo ilgiau voragyvis nebus pašalintas, tuo didesnė Laimo ligos rizika.

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti bene iš karto, nes virusas slypi voragyvio seilėse. Ligos eiga sudėtinga ir ilga, o 0,5–4 proc. užsikrėtusiųjų ji gali baigtis mirtimi. Taip pat nemaža dalis patiria sunkius liekamuosius reiškinius, tokius kaip miego bei atminties sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, nuovargis, įvairūs elgesio pokyčiai, pernelyg didelis jautrumas, paralyžius ir kitus kasdienybę nemenkai sutrikdančius sunkumus.

Laimo ligos simptomai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Laimo liga Lietuvoje kasmet susergama kelis kartus dažniau nei erkiniu encefalitu. Inkubacinis periodas – 2–10 dienų (iki 3 savaičių). Pasibaigus inkubaciniam periodui, gali atsirasti ligos simptomai.

Pirmoje ligos stadijoje erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda odos uždegimas, pasireiškiantis žiedo pavidalo  paraudimu (eritema) ryškiais kraštais. Anot ULAC specialistų, paraudimas dažniausiai atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, tačiau kartais odos eritema atsiranda anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Paraudimo skersmuo paprastai būna 5 cm dydžio. Jis periferiškai plečiasi, kraštais ryškėja, o centras blykšta, todėl paraudimas dar vadinamas migruojančia eritema. Eritema yra dažniausia Laimo ligos klinikinė forma, pasireiškianti 80–90 proc. atvejų. Paraudimo vietoje oda dažniausiai būna nepatinusi, neskausminga, neniežti. Išskirtinis paraudimo bruožas yra tas, kad per kelias dienas jis palaipsniui plečiasi periferiškai, t.y., gali išplisti iki 20 cm dydžio. Penktadaliui žmonių odos paraudimą lydi karščiavimas iki 38 C, galvos skausmas, silpnumas. Negydoma infekcija gali plisti į sąnarius, širdį ir nervų sistemą.

Antroji Laimo ligos stadija pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šioje ligos stadijoje pasireiškia neuroboreliozė, širdies, sąnarių, odos pažeidimai, kuriems būdingi skirtingi simptomai. Neuroboreliozė gali pasireikšti nervų uždegimais, kaklo, krūtinės ar juosmens bei kryžmens srities uždegiminiais skausmais arba galvos nervų pažeidimo simptomais, kartais – smegenų ar smegenų dangalų uždegimu. Taip pat ligoniai gali skųstis nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimu. Vaikams šioje stadijoje pasireiškia meningitas arba veidinio nervo parezė.

Ištraukus erkę kreiptis į šeimos gydytoją nebūtina. Tačiau mažiausiai mėnesį būtina save stebėti. Jei per šį laiką erkės įsisiurbimo vietoje atsirado odos paraudimas, karščiavimas, galvos, raumenų ir kt. skausmai, tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Sąnarių pažeidimai – tai dar viena Laimo ligos forma. Dažniausiai tai kelių, alkūnių uždegimas. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia erkės įsisiurbimo vietos. Sąnarys būna sutinęs, karštas, paraudęs. Uždegimas gali trukti nuo vienos savaitės iki kelių mėnesių. Sąnario uždegimo atakos gali kartotis apie pusę metų, o dešimtadaliui nesigydant išsivysto lėtinis artritas.

Širdies ir odos pažeidimai šioje boreliozės stadijoje pasitaiko retai.

Vėlyvojoje Laimo ligos stadijoje progresuoja nervų sistemos pažeidimai, lėtinis sąnarių uždegimas, lėtinis odos pažeidimas. Ši stadija diagnozuojama tada, kai nervų, sąnarių ir odos pažeidimų simptomatika išlieka ilgiau nei 6 mėnesius. Vėlyvosios Laimo ligos prognozė yra nepalanki. Savaime nepasveikstama. Būtinas gydymas. 

Erkinis encefalitas: sukelia net paralyžių

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Simonos Dikšienės teigimu, įprastai erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 28 dienų, o ligos eigai būdingos dvi stadijos.

„Pirmoji dažniausiai trunka apie savaitę ir sukelia į gripą ar peršalimą panašius simptomus: karščiavimą, raumenų, galvos skausmus, nuovargį, bendrą silpnumą. Po to gali jaustis palengvėjimas, tačiau ši būsena itin apgaulinga. Apie 20–30 proc. užsikrėtusiųjų ligos simptomai grįžta dar sunkesne forma – pasireiškia centrinės nervų sistemos pažeidimai, sukeliantys itin stiprius galvos skausmus, pykinimą, vėmimą, mieguistumą, rankų drebulį, raumenų bei sprando įsitempimą, nevaldomą karščiavimą, koordinacijos sutrikimą“, – pranešime žiniasklaidai aiškina S.Dikšienė.

Gydytoja taip pat pažymi, jog net pasveikus nuo sunkios ligos formos, erkinis encefalitas gali sukelti ilgalaikius miego sutrikimus, nuolatinius galvos skausmus, negebėjimą koncentruotis ar net paralyžių.

Galima išvengti pasiskiepijus

S.Dikšienė sako, kad gydymo nuo erkinio encefalito, kitaip nei nuo Laimo ligos, nėra. Todėl iki šiol žmonijos išrastas veiksmingiausias būdas išvengti šios ligos yra skiepai. Vakcinacija įprastai užtikrina 98–99 proc. apsaugą, jei laikomasi skiepijimo plano.

„Svarbiausi yra trys pirmieji skiepai. Antrasis atliekamas praėjus 1–3 mėnesiams po pirmojo, o trečiasis praėjus 5 –12 mėnesiams. Būtent po antrosios skiepo dozės praėjus 2–3 savaitėms susiformuoja pakankamas imunitetas, apsaugantis nuo susirgimo erkiniu encefalitu, o trečioji vakcinacija gali suteikti ilgalaikę apsaugą iki 5 metų“, – aiškina  gydytoja S.Dikšienė.

Medikė paneigia mitus, kad skiepytis būtina būtent kovo mėnesį arba jog pavėlavus pasiskiepyti, vakcinacijos schemą reikia pradėti iš naujo. „Nesvarbu, kurį mėnesį pradedama vakcinacija, tačiau geriausia būtų pasiskaičiuoti laiką taip, kad vasaros laikotarpiu imunitetas būtų pats stipriausias“, – sako S.Dikšienė. 

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Einant į gamtą (pvz., mišką), rekomenduojama apsivilkti šviesiais drabužiais. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnes geriausia  sukišti į kojines arba batų aulus, galvą apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.

Atbaidyti erkes padeda įvairūs repelentai, tačiau jų poveikis dažnai būna trumpalaikis, tad būtina laikytis jų naudojimo instrukcijos ir, ilgiau būnant žaliosiose erdvėse, naudoti pakartotinai. Taip pat panašiai veiksmingos specialios apyrankės, skirtos uodams ir erkėms atbaidyti.

Venkite aukštos žolės ir krūmų. Erkės mėgsta vietas, kur daug krūmų, aukšta žolė, ant žemės daug lapų. Būnant gamtoje, patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius, ar neropoja erkės.

Grįžę iš gamtos nepamirškite apžiūrėti drabužius ir kūną. Erkės mėgsta įsisiurbti ten, kur oda plonesnė, drėgnesnė. Visų pirma reikia apžiūrėti už ausų, pažastis, kirkšnis, bambą, pakinklius, po krūtimis ir visur kitur. Mažiems vaikams apžiūrėti galvą, kaklą. Vilkėtus drabužius rekomenduojama pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje.

Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?

Radus įsisiurbusią erkę, specialistai ragina kuo skubiau ją ištraukti. Mat kuo ilgiau erkė įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad bus perduotas užkratas. Didžiausia rizika užsikrėsti, kai įsisiurbusi erkė išbūna apie dvi paras (48 val.).

Nerekomenduojama aplink erkę tepti jokiais tepalais, tirpalais, nes sudirginta erkė išskiria daugiau seilių, kuriose gali būti ligos sukėlėjų. Traukiant erkę, nereikia jos spausti. Traukti erkę geriausia su pincetu, kuo arčiau odos, staigiu judesiu. Ištraukus dezinfekuoti žaizdelę. Anot ULAC specialistų, rekomenduojama užsirašyti datą, kada ištraukėte erkę. Tirti, ar ištraukta erkė yra borelijų nešiotoja,  netikslinga, nes gali būti taip, jog erkė nespėjo perduoti ligos sukėlėjų žmogui, taigi vis tiek bus neaišku, ar žmogus infekuotas ir ar susirgs (beje, galimos ir besimptomės boreliozės formos).


Rekomenduojami video