Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Liga, reikalaujanti laiko, darbo ir kantrybės

Vaikas pasidarė liūdnesnis, geria daug skysčių, dažniau šlapinasi, jam ėmė kristi svoris, nerimą kelia ir kiti neįprasti simptomai? Nedelskite – kreipkitės į endokrinologą, nes tai gali būti 1-ojo tipo cukrinis diabetas. „Tai sudėtinga ir klastinga liga, reikalaujanti neišmatuojamai daug darbo, kantrybės ir laiko“, – sako Ina Juotkienė, auginanti 1-ojo tipo cukriniu diabetu sergančią dukterį Miglę ir kartu su vyru Dariumi vadovaujanti cukriniu diabetu sergančių vaikų klubui „Smalsučiai“.

Kada pradėjote įtarti, kad duktė serga? Kokie požymiai vertė sunerimti?

2016 metų pavasarį pastebėjau, kad dešimtmetė duktė po peršalimo pradėjo lysti, neteko 5 kilogramų svorio, ėmė dažniau šlapintis, net naktį jautėsi nuvargusi ir išalkusi, nuolat prašė saldumynų. Kartą būdama mokykloje paskambino ir pasiguodė, kad geria labai daug vandens ir niekaip nenumalšina troškulio. Panaršiusi internete, ką galėtų reikšti svorio kritimas, nuovargis ir nenumaldomas troškulys, radau galimą atsakymą– cukrinis diabetas. Nepatikėjau, kad vaikas gali susirgti cukralige, juk tai pagyvenusių ir nutukusių žmonių liga! Deja, išsiaiškinau, kad egzistuoja ir „vaikiškas“ – 1-ojo tipo cukrinis diabetas.

Ši diagnozė buvo patvirtinta tą pačią dieną.

Kaip į ją reagavo jūsų duktė ir kaip jūs, tėveliai?

Nelengva susitaikyti su faktu, kad tai nepagydoma liga, kad visą likusį gyvenimą teks nuolat matuotis cukrų, skaičiuoti suvalgomus angliavandenius ir leistis insuliną. Įsitikinau, kad labiausiai skauda tėvams, vaikai dar sunkiai suvokia, kokia tai sudėtinga ir klastinga liga. Miglė pradžioje vis klausdavo: „Negi nepagysiu ir turėsiu leistis insuliną visą gyvenimą?“, tačiau vis tiek didvyriškai ir šypsodamasi leisdavosi insuliną, nė iš tolo neprileisdavo manęs prie injekcijų, motyvuodama tuo, kad tik ji viena tai gali atlikti neskausmingai ir tinkamai.

Deja, man diagnozė atrodė tarsi mirties nuosprendis. Ašarų upeliai sruvo be perstojo, kas rytą prabudusi vis vildavausi, kad tai tiesiog blogas sapnas. Vyras į ligą reagavo santūriau, ragino mane nepasiduoti, laikytis kartu.

Ar pirmos konsultacijos metu gavote išsamios informacijos apie ligos valdymą?

Jau kitą dieną, kai duktė iš vaikų ligoninės reanimacijos skyriaus buvo perkelta į endokrinologijos skyrių, gavome daug išsamios informacijos. Sakyčiau, net per daug. Mes, tėvai, ligos pradžioje dažnai jos nespėjame „suvirškinti“ arba net negirdime, nepriimame jos, nes viršų ima jausmai, emociniai išgyvenimai. Koncentruotis į ligos priežiūros subtilybes yra beprotiškai sunku.

Tos informacijos, kuri pateikiama ligoninėje, ligos pradžioje tikrai užtenka. Vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubas „Smalsučiai“ buvo išleidęs lankstinukų, kuriuose išsamiai ir aiškiai papasakota apie ligą, mitybą, judėjimą, insuliną, kontrolės priemones, sergančio vaiko priežiūrą ir kitus svarbius dalykus.

Veikia puiki diabeto mokyklėlė, kurioje kasdien po keletą valandų vaikas ir tėvai mokomi praktiškai valdyti cukrinį diabetą.

Socialiniame tinkle galima jungtis prie tėvų, auginančių 1-ojo tipo cukriniu diabetu sergančius vaikus, grupių. Tėvai šiose grupėse ne tik dalijasi naujausia informacija apie ligos valdymą, bet ir psichologiškai vienas kitą palaiko, yra draugiški ir vieningi.

Su kokiomis sveikatos priežiūros problemomis susidūrėte?

Vienareikšmiškai iki praėjusių metų lapkričio didžiausia problema buvo ta, kad Lietuvoje insulino pompos nebuvo kompensuojamos. Tai buvo didžiulė finansinė našta sergančiųjų šeimoms. Praėjusių metų liepą sergantiesiems iki 24 metų buvo pradėtos kompensuoti paprastos insulino pompos, o lapkritį – pompos su matavimo funkcija. Taip pat kompensuojami ir Lietuvos rinkoje šiuo metu esantys nuolatinės cukraus kiekio kraujyje stebėsenos jutikliai „Enlite“. Nors Lietuvoje būtent tokius sensorius naudoja palyginti nedaug sergančiųjų, bet ir jiems priemonės kompensuojamos. Pavyzdžiui, paprastos insulino pompos kainuoja apie 2 tūkst. eurų, matuojančios pompos – per 4 tūkst. eurų, o jutikliai per mėnesį kainuoja daugiau nei 200 eurų.

Kartu su Kauno endokrinologais sieksime, kad būtų kompensuojamos reikalingos priemonės ir vyresniems nei 24 metų asmenims.

Kaip dabar jau galėtumėte apibūdinti šią ligą? Ar reikia jos baimintis?

Mano nuomone, 1-ojo tipo cukrinis diabetas nėra nei draugas, nei priešas – su ja nepadraugausi ir nepakovosi, o bijoti jos tikrai nereikia. Mūsų, tėvų, o ateityje ir pačių sergančių vaikų siekiamybė – bet kuriais būdais ir bet kokia kaina išlaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje, pageidautina nuo 4 iki 9 mmol/l. Žinoma, tai ne visada pavyksta ir pavargsta visi – tiek vaikai, tiek tėvai.

Lėtinė liga sukelia rimtą sergančio žmogaus ir jo šeimos narių gyvenimo krizę, kuri gali emociškai, dvasiškai, o kartais net ir fiziškai palaužti žmogų, bet taip pat gali subrandinti, padėti atrasti savyje ir aplinkoje naujų išteklių.

Kaip pavyksta ją valdyti? Ar yra sąlygos tai daryti mokykloje?

Ligą valdyti reikia nuolat, kiekvieną akimirką, nėra jokių poilsio dienų ar atostogų. Namuose vaikams, ypač neseniai susirgusiems, padeda tėvai, seneliai, vyresni broliai ir sesės. Lietuvos ugdymo įstaigose teisiškai nenumatyta tokių vaikų priežiūra. Tėvai nuolat patiria stresą, skambinėja vaikams per pertraukas su klausimais ar patarimais: „Koks cukrus?“, „Susileisk vienetuką“, „Kiek suvalgei“?, „Kodėl toks aukštas cukrus?“ ir t. t. Tai vargina tiek pačius tėvus, tiek išmuša iš ugdymo proceso vėžių pačius vaikus.

1-ojo tipo diabetu sergantys vaikai turi vidutinę negalią, tačiau nepatenka į specialiųjų poreikių sąrašą. Tai reiškia, kad tokių vaikų gali nepriimti į darželį, gali net ir neįleisti į jį, nes vaikas turi insulino. Kadangi vaiko liga nepriklauso specialiųjų poreikių sąrašui, vaikas negauna ir lengvatų. Pavyzdžiui, jeigu tėvai gyvena viename miesto gale, o dirba kitame, vaikui darželis priklauso pagal gyvenamąją vietą. Jeigu vaiką ir priėmė į darželį, vaiko ligos niekas nekontroliuoja, tėvai per visą miestą turi važiuoti prieš pietus ir vakarienę vaikui suleisti insulino. Norime, kad sergančius vaikus įstaigose pradėtų prižiūrėti. Tai svarbu darželinukams ir pradinukams.

Neįgaliųjų reikalų departamentui esame pateikę bandomąjį projektą – „cukrinukų“ asistentus Klaipėdos regione. Planuojame paruošti penkis asistentus, kurie prižiūrės sergančius vaikus mokyklose, kad tėvai galėtų ramiai dirbti. Labai tikimės, kad šis projektas bus finansuojamas.

Tiksli ligos priežastis dar nenustatyta

Sigita Vainienė

Sigita Vainienė, Klaipėdos vaikų ligoninės vaikų gydytoja endokrinologė

1-ojo tipo cukrinis diabetas – autoimuninė liga, kuria gali susirgti vaikai ir jauni žmonės. Taip nutinka todėl, kad kasos beta ląstelėse trūksta arba nebeveikia hormonas insulinas, to padarinys – kraujyje pakyla cukraus kiekis ir pasireiškia lėtinė hiperglikemija, t. y. padidėjęs cukraus kiekis kraujyje.

Pirmieji ligos simptomai (troškulys ir svorio kritimas) pasireiškia gana greitai: per vieną keturias savaites, tad dėmesingi tėvai arba auklėtojai pastebi, kad vaikas vartoja daugiau skysčių, gali atsirasti naktinis šlapinimasis, džiūsta lūpos, tampa liūdnesnis.

1-ojo tipo cukrinis diabetas skiriasi nuo 2-ojo tipo diabeto. Sergantieji 2-ojo tipo cukriniu diabetu daug metų gali sirgti šia liga ir apie tai nežinoti. Kartais apie tai sužinoma tik išryškėjus komplikacijoms.

Nors mokslininkai tiria šią ligą jau daugelį metų, iki šiol nėra nustatyta priežastis, lemianti ligos išsivystymą. Cukrinis diabetas gali pasireikšti po persirgtų virusinių ar bakterinių ligų. Svarbus ir genetinis faktorius. Trumpas maitinimas mamos pienu, vitamino D trūkumas, perteklinis baltymų vartojimas, gliuteno netoleravimas taip pat gali provokuoti ligos išsivystymą. Kraujyje randami antikūnai, kurie provokuoja autoimuninį kasos uždegimą ir vyksta ląstelių, gaminančių insuliną, destrukcija arba irimas. Radus teigiamus imuninius žymenis, 1-ojo tipo cukrinį diabetą galima diagnozuoti dar nepasireiškus klinikiniams simptomams.

Ilgai nereguliuojamas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje pavojingas tuo, kad gali sukelti diabetinę ketoacidozę, tampa sunku kvėpuoti, žmogus dūsta ir gali netekti sąmonės.

Rekomenduojami video